Nepasitenkinimas savimi

Jeigu tu sužinotum, kad tau liko 3 dienos gyventi, bet koks oras būtų geras.

Jeigu batas netinka, ar turime pakeisti koją?

Šiandieniniame pasaulyje mes taip skubame gyventi, kad galime nebesuspėti ateiti net į savo laidotuves.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, linkėkime vieni kitiems gyvenime patirti kuo daugiau sunkumų, nes tik taip galėsime jame išmokti kažko naujo.

Mūsų gyvenimas mumyse pažadina pasakotojus.

Gyvenimo kokybė matuojama ne sekėjų skaičiumi socialiniuose tinkluose, o jaudinančiomis istorijomis gyvenime.

Gyventi reiškia pasakoti istorijas.

Pasaulis nėra greitas. Jame tik mes norime gyventi greitai.

Per vienerius metus gali pasikeisti visas tavo gyvenimas. Pasirūpink, kad šie metai būtų tie, kurie atneš geriausius pokyčius tavo gyvenime.

Gyvenk taip, kad tavimi didžiuotųsi du žmonės: tu aštuonmetis ir tu aštuoniasdešimtmetis.

Materialiniai praradimai - nulio vertės. Gyvenimas pamažu stumia artyn savo slenkstį, tad prisirišti prie daiktų, įpročių nėra išmintinga.

Yra tik du būdai kaip gyventi. Vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas - galvoti, jog viskas yra stebuklas.

Būk geras, bet niekada negaišk laiko, kad tai įrodytum.

Kartais viskas žlunga, kad galėtų įvykti geresni dalykai.

Nei vienas nežino, kiek kartų turėjai save gydyti, kad tavo širdyje būtų tiek daug šilumos.

Nei vienas nežino, kiek praeities įvykių paleidai, kad rastum tiek džiaugsmo dabartyje.

Aš nežinau, kas yra kūryba. Kas apdovanoja tuo stebuklu, kas tą kryžių uždeda... Man tai nėra privilegija, tai - pareiga, paramstyta beprotišku jautrumu, nemiga, skausmu, menkavertiškumo suvokimu, netgi pavydu šimtą kartų geriau už tave parašiusiajam.

Gyvenime yra du dalykai, kuriuos tu gali kontroliuoti - tai tavo pastangos ir požiūris. Visa kita nuo tavęs nepriklauso.

Juk senatvė ne nuosprendis, ne kiekvienam ji dovanojama, todėl reikia mylėti savo artimus, džiaugtis kiekviena diena ir džiuginti kitus, eiti į gamtą, susitikti su draugais. Mylėkime gyvenimą ir save.

Nešvaistyk savo laiko gaudydamas drugelius. Puoselėk savo sodą, ir drugeliai patys atskris.

Rūpinkis tuo, ką kiti žmonės galvoja,ir visada būsi jų kalinys.

Nei vienas nežino, kiek daug paaukojai, kad turėtum tokį gyvenimą, kokį turi šiandien.

Su amžiumi nutinka keistas ir gražus dalykas. Nustoji rūpintis žmonėmis, kurie įgriso, ir pradedi daugiau dėmesio skirti savo gyvenimui ir dalykams, kurie tave daro tikrai laimingą. Nustoji domėtis kitų žmonių pasiekimais ir pradedi galvoti apie savo tikslus ir ateitį. Galbūt taip yra todėl, nes pradedi suvokti, kad niekas kitas, tik tu pats, gali tave nuvesti ten, kur nori būti. Viskas įgyja prasmę. Viskas susilygina. Galiausiai.

Gyventi padeda praeities pamokos.

Nei vienas nežino, kokią tamsą esi įveikęs, kad savo sieloje nešiotumeisi tiek daug šviesos.

Negali pasikartojančios problemos spręsti tuo pačiu būdu. Jeigu ji nuolat kartojasi, vadinasi, reikia naujo kelio, naujo sprendimo.

Tik štai kas: kad sukurtum, turi sugriauti. Jei norime sukurti nauja, turime sunaikinti sena. Turime įsipareigoti laikytis tik tiesos. Turime nuspręsti, kad jei tiesa mūsų viduje gali sudeginti įsitikinimą, šeimos struktūrą, verslą, religiją, industriją – visa tai turėjo virsti pelenais jau vakar.

Būdama vaikas jaučiau tai, ką turėjau jausti, klausiausi savo nuojautos ir planavau tik remdamasi vaizduote. Buvau laukinė, kol mane sutramdė gėda.

Niekada gyvenime neturėjau savybės žmonėms pavydėti daiktų.

Nėra idealių žmonių. Būna momentų, kai neturi nei emocinių, nei fizinių jėgų. Verki vos atsikėlusi ryte arba guli drebėdama lovoje. Dažnai interneto komentatoriai klausia, kam tau to reikia, juk pati sau užkrovei tą naštą? Ką nori sau įrodyti? Jie nesupranta vieno dalyko. Būdamas tokioje būsenoje, tu jau negali atsitraukti.