Mintys: Juozas Grušas

Skaitydami gerą kūrinį, labiau suprantame, kas tai per daiktas gyvenimas negu stebėdami patį gyvenimą.

Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoginti, kelti ir auklėti.

Kartą gimęs, pirmiausia apsiprask su neteisybe. Susigyvenk su ja. Tai būtina! O tu nori kovoti? Kovai reikia entuziazmą keliančių idėjų. Kitaip tariant - baisiai didelio ir gražaus melo.

Tik viltis palaiko, apsaugo, leidžia gyventi. Viltis žmonijos tvirtovė, tvirtovių tvirtovė, vienintelė nesugriaunama, jokiais ginklais nepaimama. Kas pasitraukia iš tos tvirtovės, tam nieko kito nelieka, kaip tik drebėti, drebėti. Ir mirti lėta mirtimi.

Viltis neapčiuopiama. Baimė apčiuopiama. Baimę galima sverti, matuoti, galima štabuose ir kalėjimuose iš jos košę virti. Iš vilties - ne. Baimė vaikšto po pasaulį. Kasdieniška baimė, be dalgio, riebiomis šlaunimis, atvėpusiomis lūpomis.