Mintys apie likimą

Galiausiai apsipratau su savo likimu, aš per senas kovoti su dievais.

Kai kuriuos žmones suveda likimas. Nesvarbu, kur jie yra. Nesvarbu, kur keliauja. Vieną dieną jie susitinka.

Reikia niekada neišvykti arba niekada negrįžti, nes sugrįžęs niekada nerandi, ką palikęs, ir imi nesutarti su pačiu savimi.

Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyvenimui.

Būdamas trejų metų, norėjau tapti virėju, penkerių – Napoleonu. Tapau dailės Napoleonu...

Likimas – tai bevalių sielų pasiteisinimas.

Atrandam, norim, trokštam, siekiam savo laiką ir save pralenkti, einame ne milimetrais - sieksniais, tartum karštą plieną lankstom lemtį.

Likimas visada išmintingųjų pusėje.

Kai visko netenkama, vis dėlto dar lieka ateitis.

Tas, kuris viską palieka atsitiktinumo valiai, paverčia savo gyvenimą loterija.

Ką likimas nori pražudyti, iš to atima protą.

Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties.

Aš tvirtai manau, kad mūsų išsigelbėjimas priklauso nuo vargšų.

Daug svarbiau už žmogaus lemtį yra tai, kaip jis pats ją suvokia.

Kai atsitiktinumai būna susiję su genijų veikla, tai vadinama likimu.

Oriai laikytis, kai palankus likimas, sunkiau negu tuomet, kai jis priešiškas.

Likimas aklas tik tiems, kuriems nepalankus.

Tikiu likimu, bet netikiu horoskopais, neturiu talismano, prietarų, prieš pasirodydamas žiūrovams neapsisuku tris kartus aplink save. Tačiau prieš išeidamas į sceną noriu pusvalandžio ramybės ir susikaupimo. To man reikia visada. Tik po to įeinu į sceną ir nieko nebelieka. Tarsi įbrendu į vandenį ir plaukiu...

Narsa likimo smūgius daro niekingus.

Laimingas tas, kuriam pasisekė pajausti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti likimas. Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių.

Aukščiausia asmens lemtis tarnauti, o ne vadovauti.

Siekdamas nubausti už panieką autoritetams, likimas mane patį pavertė autoritetu.

Viskas yra nulemta… jėgų, kurių mes negalime kontroliuoti. Viskas nulemta, vabzdžiui iš anksto nustatyta taip pat kaip ir žvaigždėms. Žmonės, daržovės, kosminės dulkės – visi šoką pagal tą pačią paslaptingą melodiją, tolumoje intonuota nematomo fleitininko.

Kol savęs neišduodi, esi daugiau negu likimas.