Mintys: Albertas Einšteinas

Minutę palaikyk ranką ant įkaitusios viryklės, ir tau atrodys, kad prabėgo valanda. Valandą pasėdėk su gražia mergina, ir tau atrodys, kad prabėgo minutė. Tai ir yra reliatyvumas.

Labiausiai nesuvokiama pasaulyje yra tai, kad tas pasaulis yra suvokiamas.

Jeigu idėja iš pirmo žvilgsnio neatrodo absurdiška - ji yra beviltiška.

Tai yra teorija, kuri nusprendžia tai, ko mes galime laikytis.

Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana.

Yra du beribiai dalykai, visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl visatos aš abejoju.

Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.

Dievas yra ekstravagantiškas, bet ne piktavalis.

Visi, kas niekuomet neklydo, niekuomet nebandė nieko naujo.

Sunkumų šerdyje slypi galimybės.

Mokslas be religijos - nevaisingas. Religija be mokslo - akla.

Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi.

Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės.

Kur yra Žmogus, ten bus karas.

Nežinau, su kokiais ginklais kariausime Trečiajame Pasauliniame kare, bet Ketvirtasis Pasaulinis karas bus kariaujamas su lazdomis ir akmenimis.

Aukščiausia asmens lemtis tarnauti, o ne vadovauti.

Gyvenimas, nukreiptas į asmenišką troškimų tenkinimą, anksčiau ar vėliau atves prie kartaus nusivylimo.

Aš tikiu, kad paprastas ir kuklus gyvenimas yra naudingas visiems ir kūniškai, ir protiškai.

Žvelk giliau, giliau į gamtą, ir tada suprasi viską geriau.

Kaip mokslininkas aš tikiu, kad gamta yra tobula struktūra, matoma iš priežastingumo ir loginės analizės atskaitos taško.

Gamta mums parodo tik liūto uodegą. Tačiau nėra abejonių, kad kartu su ja egzistuoja ir liūtas, net jeigu jis visas žmogaus akiai negali pasirodyti dėl savo milžiniško dydžio.

Prieš dievą mes visi lygūs: išmintingi ir kvaili.

Aš tikiu Spinozos Dievu, kuris atsiskleidžia harmonijoje visko kas egzistuoja, bet netikiu į Dievą, kuris nerimauja dėl žmogaus likimo bei poelgių.

Aš norėčiau žinoti Dievo mintis, nes visa kita yra tik detalės.

Aš negaliu įsivaizduoti dievo, kuris apdovanoja ir baudžia savo kūrinius, arba turi tokio tipo norus, kuriuos mes patiriame savyje. Nei galiu, nei norėčiau įsivaizduoti individą, kuris išgyveną savo fizinę mirtį; išlaisvinkit silpnas sielas nuo baimės ir beprasmiško egoizmo.

Aš negaliu įsivaizduoti asmeninio dievo, kuris tiesiogiai įtakoja individo veiksmus.

Gyvenimą gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga.

Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau gyvenimą linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa.

Individo gyvenimas turi prasmę iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis.

Kiek daug žmonių gyvena kasdienių įpročių spąstuose – pusiau sustingę, pusiau išsigandę, pusiau abejingi. Jei norime vertingesnio gyvenimo, privalome nuolat rinktis, kaip gyventi.