Meilė yra menas. Norėdami išmokti Meilės meno, to siekti turime tokiu pat būdu kaip ir mokydamiesi kiekvienos meno rūšies: muzikos, tapybos ir t.t. Tačiau meno meistrais tampame tik tada, kai mūsų teorinės žinios ir praktika susilieja į visumą – intuiciją.

Laimė ir moralinė pareiga yra neatskiriamai sujungtos.

Kas naudojasi protu, niekados neims jo garbinti - jis per daug gerai tą protą pažįsta; tie, kurie jį garbina, juo nesinaudoja, sprendžiant jau vien iš to, ką jie apie jį šneka.

Norint valdyti daugybę žmonių, verčiau būti humaniškam negu išdidžiam, gailestingam negu žiauriam.

Pomėgis kolekcionuoti – pirmoji proto sutrikimo pakopa.

Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save.

Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas.

Atskleisti meną, o menininką paslėpti - štai meno tikslas.

Nesantūrumas - didžiausias pasitenkinimo priešas, o santūrumas - priešingai, ne rykštė, o tarsi prieskonis.

Aš niekada nemaniau, kad patogumas ir laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas – tokius moralinius idealus aš vadinu „kiaulidės idealais“. Idealai, kurie vedė mane gyvenimo keliu ir laikas nuo laiko suteikdavo energijos drąsiai sutikti gyvenimą, buvo geranoriškumas, grožis ir tiesa.

Minia turi akis ir ausis, bet ne per daugiausia - kai kada net pasigailėtinai mažai - išminties ir tiek pat atminties.

Ginče visada paksutinį žodį ištaria moteris. Viska, ką po to pasako vyras, yra naujo ginčo pradžia.

Visi žmonės pamišėliai. Kiekvienas iš jų gali bet kada ir bet ką padaryti, bet tepadeda Dievas tam, kuris ryšis ieškoti žmonių elgesio priežasčių.