Mintys: Dalia Teišerskytė

Materialiniai praradimai - nulio vertės. Gyvenimas pamažu stumia artyn savo slenkstį, tad prisirišti prie daiktų, įpročių nėra išmintinga.

Aš nežinau, kas yra kūryba. Kas apdovanoja tuo stebuklu, kas tą kryžių uždeda... Man tai nėra privilegija, tai - pareiga, paramstyta beprotišku jautrumu, nemiga, skausmu, menkavertiškumo suvokimu, netgi pavydu šimtą kartų geriau už tave parašiusiajam.

Juk senatvė ne nuosprendis, ne kiekvienam ji dovanojama, todėl reikia mylėti savo artimus, džiaugtis kiekviena diena ir džiuginti kitus, eiti į gamtą, susitikti su draugais. Mylėkime gyvenimą ir save.

Knygose bandau išreikšti jausmus, potyrius, meilę, o gal tiesiog gyvenimą? Juk kūrybai įkvepia viskas. Meilė ir nemeilė, lietus ir saulė, kelionės ir ramūs vakarai, rožės ir pomidorų daigai ant palangės, liūdesys ir išdavystės... Kūrybai įkvepia pats gyvenimas.

Gyventi padeda praeities pamokos.

Tautos atgimimas buvo mano atgimimas.

Perfrazuodama klasiką, pasakysiu, kad nieko nėra svarbesnio už žmogaus ryšį su žmogumi.