Mintys: Marija Ebner-Ešenbach

Protingesnis nusileidžia. Tai nemirtingi žodžiai. Jais pagristas kvailystes viešpatavimas visame pasaulyje.

Turėti ir nieko neduoti – kartais blogiau negu vogti.

Daugelis mano esą geros širdies, o iš tikrųjų jie tik silpnų nervų.

Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti.

Tas, kuris nieko nežino, priverstas viskuo tikėti.

Spintoje rankraščiai sutrūnija arba prinoksta.

Menininko charakteris jo talentą arba maitina, arba išsekina.

Išlepinti vaikai – patys nelaimingiausi: jaunystėje jau patiria tironų kančias.

Blogas tas vaikų auklėtojas, kuris neprisimena savo vaikystės.

Karščiausiai atgailauja mažiausiai nusidėję.

Paniekintas gailestis gali virsti žiaurumu, kaip paniekinta meile – neapykanta.

Genijus nurodo kelią, talentas juo eina.

Kartais būti protingam reiškia būti bailiui.

Būk savo noro viešpats ir savo proto tarnas.

Dora tobulina papročius, o papročiai savo ruožtu – dorą.

Kuo labiau tu save myli, tuo didesnis priešu pats sau tampi.

Pasaulyje būtų daroma labai mažai blogio, jei negalima būtų daryti blogio gėrio pavidalu.

Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga.

Žmogus privalo būti savo valios valdovu ir savo sąžinės vergu.

Žmogus su didingomis idėjomis – nemalonus kaimynas.

Kai viena moteris išmoko skaityti, pasaulyje atsirado moterų problema.

Pati tyliausia Meilė – Meilė gėriui.

Ydos tarpusavy giminingesnės negu dorybės.

Didieji žmonės pasižymi tuo,kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs.

Tik tai, kas per daug gerai dabarčiai, pakankamai gerai ir ateičiai.