Mintys: Rabindranatas Tagorė

Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save.

Mano akys daug matė, tačiau nepavargo. Mano ausys girdėjo daug, bet trokšta daugiau.

Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas.

Gyvenimas – keistas mišinys. Būtina jį pažintį tokį, koks jis yra, mėginant pirmiausia jį suprasti, o paskui tobulinti.

Mes klaidingai skaitom pasaulį ir sakom, kad jis mus apvilia.

Laimingas tas, kurio garbė nėra didesnė už jo tiesą.

Žmogaus protas prilygsta lempai: kuo ryškesnė šviesa, tuo tamsesnis abejonių šešėlis.

Aštrus, bet ribotas protas kas žingsnis išsiveržia į priekį, tačiau pažengti į priekį negali.

Protas, kuriam būdinga vien logika, panašus į durklą, kuriam būdinga tik judėti į priekį.

Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.

Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram.

Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus, neugdant grožio jausmo.

Žmogus jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį.

Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.