Mintys: Titas Lukrecijus Karas

Pakyla kažkas nesmagaus iš gelmių malonumo ir pačiame tų smagumų žydėjime pradeda graužti.

Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka.

Tiesa, esama sunkių valandų, bet priešinkis joms. Atsuk blogiui nugarą, ir vidinis tavo pavasaris neapgaus. Net senatvę, ir tą ne visuomet palenkia šalta nakties tamsa.

Nieko nėra maloniau, kaip įkopti be vargo į tas šviesiąsias viršūnes, kurias jau pasiekę išminčiai.