Nors žmogaus gyvenimas neįkainojamas

Tik štai kas: kad sukurtum, turi sugriauti. Jei norime sukurti nauja, turime sunaikinti sena. Turime įsipareigoti laikytis tik tiesos. Turime nuspręsti, kad jei tiesa mūsų viduje gali sudeginti įsitikinimą, šeimos struktūrą, verslą, religiją, industriją – visa tai turėjo virsti pelenais jau vakar.

Būdama vaikas jaučiau tai, ką turėjau jausti, klausiausi savo nuojautos ir planavau tik remdamasi vaizduote. Buvau laukinė, kol mane sutramdė gėda.

Niekada gyvenime neturėjau savybės žmonėms pavydėti daiktų.

Nėra idealių žmonių. Būna momentų, kai neturi nei emocinių, nei fizinių jėgų. Verki vos atsikėlusi ryte arba guli drebėdama lovoje. Dažnai interneto komentatoriai klausia, kam tau to reikia, juk pati sau užkrovei tą naštą? Ką nori sau įrodyti? Jie nesupranta vieno dalyko. Būdamas tokioje būsenoje, tu jau negali atsitraukti.

Žmonės labai save baudžia neleisdami atsipalaiduoti. Banalus žodis, bet visuomet reikia atsipalaiduoti ir elgtis nuoširdžiai, neveidmainiauti, tuomet didelė tikimybė, kad viskas bus gerai.

Dažniausiai tai, ko bijome, visai neverta tokių mūsų jausmų. Labiausiai žmonės bijo, kad kiti jų nemėgs. Aš iš tiesų nenoriu, kad mane mėgtų, ir nenoriu mėgti kitų. Yra žmonių, kuriuos myliu, kurie man patinka. O kasdieniame gyvenime norėčiau, kad žmonės būtų konkretūs ir atliktų savo pareigas.

Žmonės patys savaime yra įdomūs, tai kam tos kaukės, kurios iš esmės yra vienodos.

Atvirumas – mano asmeninė politika.

Moku pripažinti tai, ką dariau blogai. Mes juk tobulėjame. Darželyje aš ir snarglius valgiau – tai ką dabar daryti?

Nemokau žmonių, kaip gyventi, bet dabar, kai užaugau, man svarbu, kokią žinutę siunčiu.

Geras, kokybiškas seksas yra darbas, o valgymas yra malonumas.

Nėra nieko blogo tame, jog norite pritapti ir būti priimti, tačiau negerai dėl to paminti savo vertybes ir įsitikinimus… Geriau išbandykite šitai: jauskitės patogiai patys su savimi, ir tuomet aplinkiniai jausis taip pat. Susikurkite gyvenimą, kuriame jausitės tokie laimingi, jog kiti norės pasidalinti šia laime.

Gyvenime svarbiausia ne turėti, o būti. Gali save apsupti materialinėmis gėrybėmis, tačiau jaustis nelaimingu. Žinau daugybę žmonių, turinčių tobulus kūnus, tačiau nejaučiančių nė pusės tos laimės, kurią radau aš.

Gyvenimas gali būti geras, jei nuspręsime, kad jis toks yra.

Kai kurie sužeidimai gyja greičiau jei nenustoji judėti.

Aš raginu pripažinti, kad šiuo metu galite ir nematyti teisingo kelio. Tačiau tai nereiškia, kad to kelio apskritai nėra.

Jei tave atstūmė – priimk tai, jei jautiesi nemylimas – paleisk, jei vietoj tavęs pasirinko kažką kitą – judėk toliau. Ir prisimink, kad kiekviename išgirstame NE slepiasi TAIP į kažką geresnio.

Rizika nėra gyvenimo dalis. Rizika yra gyvenimas. Būtent tarp komforto zonos ir svajonių vyksta gyvenimas. Tai – daug nerimo kelianti vieta, tačiau joje atrandi, kas iš tikrųjų esi.

Labai anksti išmokau, jog prašyti pagalbos yra būtina. Nesvarbu, ar tavo kūnas standartinis ar ne, kai kurių dalyką negali įveikti būdamas vienas.

Aš turiu pasirinkimą: arba nekęsti Dievo už tai, ko neturiu, arba būti dėkingu už tai, ką turiu.

Tu ieškai gyvenimo prasmės, bet prasmė pirmiausia – tapti savimi, o ne pasiekti apgailėtiną ramybę, kurią teikia ginčų užmiršimas.

Tereodorais aš nesižaviu. Ne pavojus aš myliu. Aš žinau, ką myliu. Gyvenimą.

Nesitikėk nieko iš žmogaus, kuris triūsia dėl savo paties gyvenimo, o ne savo amžinybei.

Ir jeigu aš ištraukiau tave iš jūros bangų, dėl to tik dar stipriau tave mylėsiu, nes būsiu atsakingas už tavo gyvenimą.

Sparta reikalinga, o skuba kenksminga.

Žemiškojo gyvenimo prasmė – anaiptol ne materiali gerovė, kaip esame įpratę manyti, o sielos stiprybė.

Protingas yra tas, kas, būdamas mirtingas, nesistengia būti išmintingesnis, negu tai dera mirtingajam, kas pro pirštus žiūri į minios ydas arba mandagiai klysta drauge su minia. „Tačiau tai ir yra kvailumas“, - pasakys man. Nesiginčysiu, bet ir jūs turite sutikti su manim, kad tatai ir reiškia vaidinti gyvenimo komediją.

Išmintingas žmogus gyvena neveikimu ir moko nesakymu. Visi daiktai auga ir kinta patys - jis pripažįsta tai ir jų neprievartauja; jis gimdo, bet nesisavina; jisai prižiūri, bet nesipuikuoja; jis turi nuopelnų, tačiau nepriskiria jų sau. Ir nors savųjų nuopelnų nepastebi jisai, negali jie kaip tik dėl to pradingt kitų nepastebėti.

Aš nesiekiu būti pozityviu. Tiesiog gyvenu pozityviai.

Gyventi reiškia mokytis.