Semtis jėgų iš savųjų šaknų

Linkiu pažinti save ir pasakoti, pasakoti save ir pažinti. Taip gimsta mūsų legendos.

Kad mūsų asmeninės istorijos būtų didesnės už mūsų pavardes.

Mūsų pasaulį kuria mūsų asmeninės istorijos.

Mūsų gyvenimas mumyse pažadina pasakotojus.

Tavo legenda – tai pats svarbiausias tavo išskirtinumas.

Gyvenimo kokybė matuojama ne sekėjų skaičiumi socialiniuose tinkluose, o jaudinančiomis istorijomis gyvenime.

Mūsų asmeninės istorijos yra geriausias palikimas mūsų vaikams. Mūsų legendos – geriausias palikimas ateities kartoms.

Kad istorijos atrakintų klausytojo širdį, visų pirma jos turi atrakinti paties pasakotojo širdį.

Jeigu jūsų istorija nepasakoja vertės, ji niekuomet netaps parduodančia.

Pasakokite žmonėms istorijas, kaip jūsų produktai (paslaugos) keičia žmonių gyvenimus.

Apiberkite savo žmones faktais – jie juos pamirš. Apstatykite savo žmones taisyklėmis – jie jų nesilaikys. Papasakokite savo žmonėms istoriją – jie ją pamils.

Būk tylus, kad istorijos galėtų kalbėti.

Gyventi reiškia pasakoti istorijas.

Istorijos yra tai, kas įkvepia žmones tiksėti.

Išmokykite savo žmones pasakoti istorijas, nes pasakodami jie išmoks išgirsti. Kuomet gebės išgirsti –
gebės ir parduoti.

Mes visi turime istorijų – reikia tik jas atrakinti.

Mes būsime mirę, kada visos mūsų istorijos bus pamirštos.

Neleiskite savo istorijoms tylėti.

Istorijos yra geriausias mūsų protėvių palikimas mums.

Istorijos žmonėms parduoda geresnę ateitį.

Jei norite sužinoti ar jūsų istorija atrakina žmonių širdis, turite ją papasakoti.

Mūsų istorijos turi kalbėti ne apie tai, ką mes darome, o apie tai, kokias klientų problemas sprendžiame.

Parduodančios istorijos duris pas klientus atveria iš vidaus.

Istorijos padeda žmonėms lengviau (į)veikti pokyčius.

Pasakojant istoriją svarbiausia yra išlikti savimi.

Jeigu jūs nekuriate istorijų apie save, jūs tampate kitų istorijų dalimi.

Geriausios istorijos yra tos istorijos, kurias žmonės pasakoja kitiems žmonėms.

Geriausioms istorijoms papildomų efektų nereikia.

Jis stovėjo ir pakėlęs snukį žiūrėjo į žmones. Į žmones, bandžiusius pažinti save nuo tos akimirkos, kada pradėjo mąstyti, bet taip ir neradusius atsakymo į tokį paprastą klausimą: kodėl beveik visada blogis nugalį gėrį?

Tavo vardas reikalingas tave prisiminti.