Beatliejuje per Kalėdas susitiko meilė ir tiesa

Kalėdos yra puikus laikas sustoti. O sustojus pamatyti tuos, kurie yra šalia. Skirti jiems visą savo laiką. Nes jis yra brangesnis už šveicariškus laikrodžius ar hibridinius automobilius.

Jei per šventes turite ką pasveikinti – jūs jau turtingi!

Pats pasiruošimas Kalėdoms yra savaime didelė šventė, suburianti mus bendram tikslui ir veiksmui.

Apie Kalėdas visada galvojau kaip apie gerą laiką: mielą, atleidžiantį, gailestingą, malonų laiką – vienintelį tokį, kurį žinočiau per visus ilgus kalendorinius metus.

Kalėdoms labai svarbi tyla. Aplink dažnai būna daug triukšmo. Ne tik išorinio, bet ir vidinio: minčių, širdies sumaišties, prieštaraujančių troškimų, tuščių kalbų, televizijų šou ir nuolaidų prekėms... Norėdami išgirsti Kalėdas, turime jų prasmės ieškoti tyloje, tiek vidinėje, tiek išorės.

Šventos Kalėdos yra didelio džiaugsmo šventė, kuriuo dalijamės, sveikindami vieni kitus. Tai širdies įvykis, vilčių išsipildymo šventė, liudijanti, kad pasaulis – tai ne absurdo teatro vieta, bet planeta, kurioje įsikūnijo Meilė.

Kalėdos - tai ne išoriniai papuošalai, o jausmas širdyje. Tik būdamas draugiškas ir atlaidus pajusi Kalėdų dvasią.

Kokia yra brangiausia dovana per Kalėdas? Tai švelni, kantri, drąsi ir jautri širdis tiems, kuriuos stengiamės ir privalome mylėti

Kalėdos - tai ne dovanų išpakavimas, o širdies atvėrimas.

Geriausia kalėdinė dovanų iš visų, kurias galima rasti po eglute -  laiminga šeima, susibūrusi draugėn.

Ne tik per Kalėdas, bet ištisus metus, džiaugsmas, kurį suteiki kitiems, sugrįžta Tau su kaupu.

Ar nori tikėti, kad meilė yra stipriausias dalykas pasaulyje? Stipresnė už neapykantą, už blogį, ir netgi už mirtį? Amžinos meilės įrodymas - palaimintas Jėzaus gyvenimas, kuris prasidėjo Betliejaus miestelyje prieš daugiau nei 2 tūkst. metų. Kai meilė apsigyvena Tavo širdyje, žinok, joje apsigyveno tikrosios Kalėdos.

Tikrosios Kalėdos – kai švenčiame dalindami savo meilės šviesą tiems, kuriems jos reikia labiausiai.

Kalėdos – tai ne blizgučiai ir ne lemputės. Tai vidinė šviesa mūsų širdyje - gerumas ir džiaugsmas.

Jėzus buvo Dievo dovana pasauliui ne tik per Kalėdas, bet skirta kiekvienai mūsų gyvenimo dienai ir visai amžinybei.

Kas yra tikrosios Kalėdos? Ne blizgučiai, ne dovanų gavimas ir ne dovanojimas, ir netgi ne kalėdinės giesmės, bet nuolanki ir atvira žmogaus širdis, kuri iš naujo priima nuostabią dovaną – Jėzų.

Per šias Kalėdas padovanok geriausias dovanas: savo priešui – atleidimą, savo konkurentui – susitaikymą, savo draugui – širdingumą, savo klientui – paslaugumą, paprastam žmogui – dosnumą, vaikui – gerą pavyzdį, sau – pagarbą.

Šiltas apkabinimas yra tobula Kalėdų dovana – jos dydis tinka visiems ir ją labai lengva grąžinti atgal.

Kalėdos – tai dalelė namų, kuriuos nešiojame savo širdyje.

Kalėdos – tai ne laikotarpis ir ne data, bet mūsų būsena: skleisti ramybę ir gerumą, atleisti – tai ir yra tikroji Kalėdų dvasia.

Kas yra Kalėdos? Tai švelnūs praeities prisiminimai, drąsa priimti dabartį ir viltis sutikti ateitį. Tai noras, kad kiekviena gyvenimo diena būtų perpildyta gausių ir amžinų Dievo palaiminimų, ir kad kiekvienas mūsų pasirinktas kelias vestų į dvasios ramybę.

Svarbu ne tai, kas po Kalėdų eglute. Svarbu, kas aplink ją.

Kalėdų dvasia patenkina didžiausią žmonijos alkį.

Šį adventą mes žiūrime į Išminčius, kad jie mus išmokytų, kur sutelkti savo dėmesį. Mes kreipiame savo žvilgsnius aukštyn, į Dievą. Mes artėjame prie Jėzaus. Kai mūsų advento kelionė baigiasi ir mes pasiekiame vietą, kur Jėzus gyvena Betliejuje, suklupkime ant kelių kaip Išminčiai ir pagarbinkime Jį, tikrąjį ir vienintelį Karalių.

Kalėdos yra tikriausios, kai mes jas švenčiame dovanodami meilės šviesą, tiems, kam jos labiausiai reikia.

Kalėdos, mano vaike, yra meilė veiksme… Kiekvieną kartą, kai mylime, kiekvieną kartą, kai duodame, yra Kalėdos.

Kalėdos nėra tik diena, tik įvykis, kurį galima švęsti ir greitai pamiršti. Tai dvasia, kuri turėtų įsiskverbti į visas mūsų gyvenimo dalis.

Tegul Kalėdos netampa tik daiktų pirkimu, blizgučiais, varpais ir vainikais, bei paviršiniais malonumais, bet po vaikišku žavesiu raskime peno širdžiai ir protui. Sekime geresniais keliais per knibždančius žmonių labirintus ir padėkime ramybės laikui ateiti.

Kalėdos tai ne blizgučiai, ne davimas ir gavimas, net ne giesmės, bet nuolanki širdis, kuri iš naujo priima nuostabią dovaną, Kristų.

Kalėdos reiškia meilės dvasią, laiką, kai Dievo meilė ir mūsų artimųjų meilė turi laimėti prieš visą neapykantą ir kartėlį, laiką, kai mūsų mintys ir darbai bei mūsų gyvenimo dvasia apreiškia Dievo buvimą.