Kipras - graikų meilės deivės Afroditės gimtinė
Mėlynų vėliavų kraštas
Pirmąją priežastį, kodėl gegužę poilsiautojai myli Kiprą, nesunku nuspėti – ten jau ne beveik, o visiška vasara. Pavasario pabaigoje temperatūra dienomis laikosi virš 20 ˚C, bet retai pakyla daugiau 24 ˚C. Vos keletu laipsnių mažesnė yra ir vandens temperatūra. Naktimis oras atvėsta iki 15 ˚C, tad vakare gali prireikti tik megztinio.
Atostogas dėl prasto oro susigadinti bijantiems keliautojams imponuoja ir tai, jog Kipre gegužės mėnesį beveik niekuomet nelyja – vidutiniškai per dieną iškrinta vos po 5 mm lietaus. Nuo jo apsaugo debesis sulaikantys Kipro Trodos kalnai. Visgi kurortuose prie Viduržemio jūros, kurioje supasi ir Kipro sala, temperatūra dėl labiau jūrinio klimato niekuomet ir nepasiekia tokių karščių, kai darosi sunku būti lauke.
„Kipras garsėja Mėlynų vėliavų paplūdimiais, kuriuose palaikomi aukščiausi švaros, saugumo ir aptarnavimo standartai. Tai ir yra turbūt viena svarbiausių Kipro traukos priežasčių: kas gi nenorėtų maloniai išsitiesti baltojo smėlio paplūdimyje, kuris nėra pernelyg pilnas žmonių, o aplink – preciziška švara? Kadangi Kipre nėra svilinančiai karšta, o paplūdimius gaivina nuo jūros pučiantis lengvas vėjelis, poilsio sąlygos idealiai tinka šeimoms su mažais vaikais ar nuo didelių karščių besisaugantiems senjorams“, – teigia tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Produkto skyriaus vadybininkė Agnė Paulavičiūtė.
Dviejų kultūrų valstybė
Tiesa, vien paplūdimiais Kipro trauka nesibaigia. Norintiems daugiau pakeliauti ir per vienas atostogas pamatyti ne tik keletą miestų, bet ir gamtos atokiau nuo žmonių, Kipras pasiūlo tikrai unikalią kultūrų ir gamtos sintezę. Juk šios nedidelės salos istorija siekia ir 10 tūkst. metų atgal.
Valstybė padalyta į šiaurinę ir pietinę dalis: viena jų – turkiškoji, kita – kiprietiška, kartais dar vadinama graikiškąja. Padalyta net ir sostinė Nikosija, kurioje kultūrų perskyrą žymi siena miesto viduryje. Ją kertant, beje, reikės paso arba tapatybės kortelės. Na, o tai, jog vienoje šalies dalyje vyrauja islamas, o kitoje – krikščionybė, reiškia skirtingą architektūrą, skirtingą dienos ritmą ir skirtingas virtuvės tradicijas. Kitaip tariant, galima patirti dvi šalies kultūras per vieną kelionę.
„Jei vasaros kelionės beveik visuomet skiriamos šeimai ir atsipalaidavimui, tai statistika rodo, jog pavasarį dauguma poilsiautojų mieliau renkasi keliones su draugų kompanija ar romantiškas išvykas dviese. Tam Kipre tiks ne tik paplūdimiai, bet ir kalnai – saloje yra šimtai žygių pėstiesiems takų, vedančių pro mažyčius kaimelius ir miškus iki nuo viršūnių atsiveriančių panoramų“, – aiškina A. Paulavičiūtė.
Romantikams ir graikų mitų gerbėjams verta priminti, kad Kipras laikomas graikų meilės deivės Afroditės gimtine. Jos vardu pavadinta milžiniška uola tarp Pafoso ir Limasolio, šalia kurios sutikti saulėlydį – nemari įsimylėjėlių tradicija.
Naktinio gyvenimo ritmu
Draugų kompanijoms įspūdį dažnai padaro šokinėjimas į vandenį nuo skardžių. Žinoma, tai – ne kiekvienam priimtinas užsiėmimas, tačiau šiam iššūkiui pasiruošusio jaunimo Kipre niekuomet netrūksta. Juolab kad dažniausiai tokia atrakcija organizuojama prie uolų, kur galima rasti ir požeminių urvų bei tarpeklių ir juose susipažinti su Kipro gelmėmis.
Agia Napa kurortas keliautojų tarpe populiarėja nuo pat 2013-ųjų, kai kurortas pakeitė savo strategiją ir nusprendė iki 2030-ųjų tapti Europos kosmopolitiško turizmo sostine. O tai reiškė ne vien investicijas į viešbučius ar restoranus, bet ir, pavyzdžiui, į naktinius klubus. Agia Napos kurortas puikiausiai tinka jauniems žmonėms, kurie po naktinių linksmybių dieną gali praleisti nuostabaus grožio paplūdimiuose.
„Paprastai sakoma, kad tai, kas skirta visiems, iš tiesų neskirta niekam, bet Kipro atvejis – maloni išimtis. Proga jame pasiankstinti vasarą vilioja šeimas, kurioms svarbiausia – galimybė atsipalaiduoti ir pailsėti, poras, kurios nori ne tik įdegti, bet ir po žiemos išsijudinti, bei draugų kompanijas, kurios čia randa viską, ko gali trokšti širdis – maudynes dieną ir vakarėlius kasnakt. Tereikia žinoti, ką nori patirti, ir visa tai nesunku čia rasti“, – teigia A. Paulavičiūtė.
Anot jos, Lietuvos gyventojai į Kiprą skrenda būtent pavasario pabaigoje, dar neprasidėjus patiems didžiausiems karščiams, ir rudens pradžioje, kai Lietuvoje jau pamiršta vasara saloje dar primena apie save.