Tu mažas gintarėlis

Mėlynake mano jūros banga, tavo meilėj aš jaučiuos krantu.
Savo jausmą tarsi perslą brangų, tau ant delno vis nešu, nešu...
Mėlynake mano laimės žvaigžde, mano sapno nerimą sūpuok.
Valentino dieną, mano meile, tau už laimę noriu padėkot.

Be tavo meilės – aš lyg aklas, šviesos išvysti negaliu.
Be tavo žodžių – aš lyg kurčias, girdžiu, tačiau nesuprantu.
Be tavo lūpų – aš lyg šmėkla, nežinanti, kas tai aistra.
Aš be tavęs – liūdna žuvėdra, viršum bangų klajoju alkana.
Išgirsk, suprask, mylėk mane, tikėk ir visad būk šalia.

Tau širdį – raudoną rubiną,
Pulsuojančią meilės audringu krauju,
Tau jausmą – saldžiausiąjį vyną,
Kuris nesibaigs, kolei būsim kartu.

Tavo akys gražiausios pasauly,
Tavo veidas tai šviečianti saulė.
Tave aš pamatęs svaigstu kaip nuo vyno,
Nes nėra pasauly gražesnės merginos!

Kodėl saulė myli mėnulį?
Už ką žemė sukas ratu?
Kodėl šis pasaulis spalvingas?
Todėl kad myliu aš tave!

Taip, diena ši ypatinga -
meilei ji yra skirta,
džiaugsmui ir jausmams galingiems
bei romantiškiems veiksmams.

Tu neliūdėk, nes aš šalia.
O kai manęs nėra, yra žvaigždė kuri tau spindi!
Todėl šypsokis, nes niekada nebūni vienas!
Su meilės diena!

Graži pavasario žibutė,
kai ją aplanko rytmečio rasa.
Bet dar gražesnės tavo akys,
kai dega meilės šypsena.

Tu, mano laimė, džiaugsmas ir svajonė,
Tu, mano meilės nuostabūs sapnai.
Myliu tave dabar ir amžinai,
Tau visos mintys, tau visi troškimai.

Apie meilę ką nors parašyti būna be galo sunku.
Ji ateina be galo mažytė, o kartais visai nelaiku.
Kibirkštim mažom ji sušvyti ir į liepsną pavirsta iškart.
Apie meilę sunku parašyti, bet be meilės sunkiau šimtąkart.

Mylėk tą gamtą stebuklingą,
Mylėk pasaulį platų ir galingą.
Mylėk tylų ūžimą vėjo ir tą,
Kuris tau sielą sužavėjo.
Su Valentino diena!

Aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės,
Kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties.
Aš ateisiu išryt, jei reikės ir nakčia,
Kad galėtum mylėt, kad liktum šalia.
Aš ateisiu. Tu lauk ir jei niekas nekvies,
Rau atnešiu lietaus ir truputį nakties.

Lenda į galvą ilgesio mintys,
Be tavo artumo užmigt negaliu.
Noriu iš ryto tave apkabinti,
Lig apsvaigimo tave myliu.

Aš jaučiu tavo rankas, savo delnuose.
Aš matau tave, savo akyse.
Aš girdžiu tavo balsą mintyse.
Aš myliu tave savo širdyje!

Įsimylėti tai lyg nuvalyti dulkes nuo pilkos kasdienybės,
Viskas nušvinta ryškesnėm spalvom.
Šv. Valentino dienos proga linkiu, kad tos dulkės nespėtu nusėsti.

Kas yra meilė? Tie, kurie jos nemėgsta, vadina ją atsakomybe.
Tie, kurie žaidžia su ja, vadina žaidimu.
Tie, kurie neturi jos, vadina svajone, kurie supranta ją, vadina likimu.
O aš meilę vadinu - Tu.

Kodėl rašau tau šį laiškelį?
Kodėl taip širdžiai neramu?
Todėl, kad meilė tai padarė,
Todėl, kad tik tave myliu!

Tu - obelų žiedai mažyčiai,
Tu - ramunėlė laukuose.
Tavęs į saulę nemainyčiau,
Nes myliu aš karštai tave!

Tu mano džiaugsmas ir svajonė.
Tu mano nuostabūs sapnai.
Myliu tave, kaip myli tiktai žmonės.
Myliu dabar, mylėsiu amžinai.

Myliu tave kaip bangos myli krantą,
Kaip žiedas - kvapą, mėnulis - naktį, ruduo - saulę.
Myliu tave aš taip, kaip garsas myli ausį,
Kaip spindulys, kad myli akį, plakimas - širdi,
Aš taip myliu Tave.

Tu mano gyvenimo saulė.
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangu.
Niekas mūsų išskirti negali,
Nes tu man brangiausias žmogus.

Kaip aš noriu tau pasakyti,
Kad mano širdyje žydi gėlės,
Kad ji plati kaip vandenynas,
Kad ji karšta kaip vulkanas.
Ir visa tai tik todėl, kad tave myliu.

Tu mylimas žmogus, vienas toks brangus,
Amžiais šitaip bus. Nieks neatims tavęs niekad iš manęs.

Meilė - skaudus dalykas,
Meilė - beprotiškai graži.
Su meile teks ir tau kovoti,
Nes nemylėti negali.

Noriu būti ugnim, noriu būti liepsna,
Bet bijau tiktai to, kad nenudegint tavęs.
Noriu būti gėle, tau žydėt spalvomis,
Tik bijau vėl ir vėl, kad lapeliai nukris.

Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis,
Mėnulis išmokė liūdnųjų dainų,
Audringas pasaulis išmokė mylėti,
Ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu.

Jei meilė tau beprotystė - tai aš beprotis, mylintis tave.

Meilė amžina susiejo mus abu
Ir to niekas pasaulyje negali pakeist.
Su Šv. Valentino diena!

Gražios naktys ir žvaigždėtas dangus,
Tavo šiluma gaubianti mane.
Apkabink stipriai ir nebėk nuo manęs,
Juk nieko brangesnio man už tave nėra.

Gyvenimas pilnas šviesos, garsų, spalvų ir emocijų,
Bet ne vienas iš jų niekada taip giliai neįstrigs mano širdyje,
Kaip tavo žvilgsnis į manas akis, tavo šypsena tik man,
Tavo balsas šaukiantis mano vardą ir tavo lūpos liečiančios manąsias.