Mintys: Alesandras Bariko

Mes nesame vieni, kiekviename iš mūsų gyvas kraujas tų, iš kurių jis prasidėjo. Mes esam tik upės vingiai, atplaukiančios iš toli ir niekad nesustojančios.

Tavo darbas yra tas, kurį dirbi nejausdamas nuovargio.

Rašyti yra vienintelis būdas laukti neskandinant savęs.

Tai keista kančia. Mirti iš liūdesio dėl kažko, ko niekad jau nepatirsi.

Neįsivaizduojama, kiek dalykų numiršta, kai miršta gyva būtybė.

Mirusieji miršta, bet tebekalba mūsų balsu.

Čia jūros krantas. Nei sausuma, nei jūra. Vieta, kurios nėra.

Kadangi mes ne kojinės, o žmonės, tai mūsų gyvenimo tikslas nėra išlikti švariems. Troškimai - svarbiausia, ką turim, ir negalime jų visą laiką atsisakinėti.

Šeima yra lyg tvirtovė: visada turi silpnų vietų.