Mintys: Aristotelis

Filosofija kaip mokslas tiria ne tik būtybes, bet ir jų būtį.

Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis.

Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas.

Nors mes ir mirtingi, neturime paklusti laikiniems dalykams, bet kiek įmanoma turime kilti iki nemirtingumo ir gyventi vedami to, kas mumyse yra geriausia.

Girtaujančios moterys gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas.

Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia.

Kiekvienas žmogus pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių darbų.

Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas.

Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties.

Kiekvieno daikto vidurį sveikas protas pripažįsta pačia geriausia sąlyga.

Kilnaus proto žmogus vienodas bus laimėje ir nelaimėje. Jis niekuomet nesikarščiuos, bet ir nesižemins. Nesipuikaus turėdamas pasisiekimą, bet nesijaus prislėgtas, jei nesiseka. Neieškos, bet ir nevengs pavojaus, nekalbės nei apie kitus, nei apie save. Nesistengs, kad jį kas girų, ir nenorės, kad kitus peiktų.

Gamta davė žmogui į rankas ginklą - intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų.

Gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui siekti parinkimo.

Kiekvienas žmogus atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą tikslą, kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia.

Aukščiausiomis dorybėmis reikia laikyti tas, kurios labiausiai naudingos mūsų artimiesiems.

Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei - net ir gyvybę.

Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose.

Mylėti - reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe: be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę.

Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu: čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis.

Maloniausi mums tie žodžiai, kurie suteikia kokių nors žinių.

Visų draugas - niekieno draugas.

Gyvenimui reikia judesių.