Mintys: Georgas Kristofas Lichtenbergas

Gamta sukūrė moteris taip, kad jos priverstos veikti ne pagal principus, o pagal pojūčius.

Gražios moterys mūsų laikais priskiriamos prie vyrų talentų.

Žmonės, neturintys laiko, paprastai nieko neveikia.

Ir mokytumas gali gimdyti vien lapus, neduodamas vaisių.

Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų.

Didžiausi pasaulio įvykiai nedaromi, o jie atsiranda.

Galbūt kada nors vadinamiesiems viduramžiams priskirs ir mūsų laikus.

Stengtis daryti viską iš karto, vadinasi, nieko nepadaryti.

Niekas taip greitai nesendina žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta.

Maža kvailystė – geriausia iš kvailysčių.

Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia įtikinama, kad sukelia šypseną net tiems, kuriuos pliekia.

Kokie žmonės, tokios ir jų rašomos knygos.

Slėpdamas savo trūkumus, geresnis netapsi.

Liūdna, kad dažnai knygas rašo žmonės, kurie turėjo iki šio amato pakilti, užuot nusileidę.

Pats pavojingiausias melas – tai truputį iškreipta tiesa.

Negali būti viskas visiškai teisinga pasaulyje, nes žmonės dar privalo būti apgaulėmis valdomi.

Apie žmones spręskite ne pagal jų pažiūras, bet pagal tai, kuo jie tapo dėl savo pažiūrų.

Yra žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga.

Yra žmonių, manančių, kad tiesa nekenksminga tik praskiesta.

Abejonė visada turi būti atsargumas, antraip ji gali būti pavojinga.

Mūsų silpnybės mums nekenkia, jei mes jas pažįstame.

Kiekvieno žmogaus charakteryje esti kažkas tokio, ko negalima palaužti – tai charakterio skeletas.

Daugelis laiko dorybe veikiau gailestį dėl klaidų negu pastangas jų išvengti.

Ten, kur norima ateiti kuo anksčiau, dauguma ateina per vėlai.