Mintys: Henry Charles Bukowski

Artėjo rugsėjis. Ginčijosi varnos. Saulė varvėjo krauju.

Ir aš taip darysiu! Taupysiu savo grašius. Išgimdysiu kokią idėją, gausiu paskolą ir prasimušiu. Samdysiu ir atleidinėsiu iš darbo. Rašomojo stalo stalčiuje laikysiu butelį viskio.

Aš buvau talentingas ir dabar esu talentingas. Kartais aš žiūrėdavau į savo rankas ir suvokdavau, kad galėjau būti didis pianistas ar dar kas nors.

Reikia perskaityti apsakymą penkis kartus iš eilės, kad suprastum, jog moteris ruošiasi darytis abortą, o vyrukas - nusižudyti. Jei vien tik gebėjimas supainioti aiškius dalykus paversdavo rašytoją populiariu, tai aš nenorėjau prie to prisidėti. Ir tariau sau: eina jie visi po velnių. Geriau jau aš gersiu.

Spjauk į visa tai. Užsidaryk kambarėlyje ir rašyk!

Aš jau seniai nesuprantu žmonių, kad ir kas jie būtų.