Mintys: Herbjorg Wassmo

Gyvenimas susideda iš akimirkų, kurių mes nepajėgiame pamatyti, nes mus kamuoja nerimas dėl ateities.

Mane keičia ne bėgantis laikas, o tai, ką aš su tuo bėgančiu laiku veikiu. 

Gyvenimas - kaip pabaisa su daugybe galvų ir nasrų. Nė nepajusi, kaip būsi suvalgyta. (Septintas susitikimas)

Reikia tik nepalikti laiko dvejonėms.

Menas turi priversti apsinuoginti - tiek duodantįjį, tiek imantįjį.

Apkalbos - nuodai. Jos žmogų gali nuvaryti į kapus. 

Ar visi jaučia tą patį? Ilgisi to, ko neturi? To vienintelio žmogaus. Tos, kuri moka suprasti nepanaudodama prieš tave. Tos, kuri nereikalauja tavęs turėti ir kuriai dėl to nereikia meluoti arba norėti būti nuo jos kuo toliau. Ar išvis tokia yra?

Pavydas yra infantilus, tamsus ir reikalingas jausmas. Blogiausiu atveju jis luošina, geriausiu - apvalo.

Meilė yra gryna beprotybė. Tokia ji buvo visais laikais. Ji nepraeina. Ji nepraeina netgi tada, kai ją lydi kasdienybės ir audrų išbandymai. Ji atneša skausmą. Kai kada dar blogiau…