Mintys: Kung Sun Jangas

Nedera leisti tokių įstatymų, kuriuos tik apsišvietusieji gali suprasti. Mes ne visi apsišvietę .

Stripios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi.

Pradėto darbo rūpesčiais nedera su žmonėmis dalytis, bet žmonės privalo turėti teisę džiaugtis jo pabaiga.

Jei nedaugelis dirba žemę, o daug yra tokių, kurie iš kitų gyvena tuščiai, šalis neturtinga ir nesaugi.

Kai vartai į turtus ir garbę yra karas, tai žmonęs, apie jį girdėdami, sveikina vienas kita ir tiek dirbdami, tiek ilsėdamiesi, valgydami ar gerdami tik karo dainas dainuoja.

Laipsniai ir apdovanojimai – kario garbetroškos tikslas.

Turtų ir garbės troškulys baigiasi tik karstą užvožus.

Apgaudinejimas ir apsukrumas yra neteisėtumo pagalbininkai.

Jei baudžiant sunkūs nusikaltimai bus laikomi sunkiais, o lengvi nusižengimai – lengvais, tai lengvieji niekada nesibaigs ir nepavyks išnaikinti sunkiųjų.

Lipšnumas ir pataikavimas – tai nusikaltimo auklės.

Praeities nuopelnai neturi švelninti bausmių, už vėlesnius nusižengimus.

Visos šalys turi įstatymų, bet nėra tokio, kuris užtikrintų įstatymo taikymą. Visos šalys turi įstatymų, draudžiančių nusikaltimus ir niekšybes, baudžiančių vagis ir banditus, bet nėra tokio, kuris užtikrintų, kad vagis ar banditas bus sučiuptas.

Šalis, kuri moka tapti galiūne, bet paskui nemoka savo galios riboti, pati užsitraukia antpuolius.

Įstatymas, išleistas neatsižvelgiant į sąlygas, kuriomis gyvena liaudis, nebus veiksmingas.

Bandyti valdyti nepasitelkus įstatymo yra tas pats, kas svajoti apie tai, kad nebūsi alkanas, o maistą atstumti, trokšti nešalti, o drabužius išmesti, norėti eiti į rytus, o iškeliauti į vakarus.

Jei šalį norima gerai valdyti, įstatymai turi būti aiškūs.

Jei šalyje netvarka viešpatauja, tai ne todėl, kad įstatymai suirutę sąlygoja, o dėl to, kad niekas jų nesilaiko.

Kai reikia daugelio taisyklių laikytis, šalis suirutėje skęsta. Tvarka viešpatauja, kai reikia vienos taisyklės laikytis.

Nėra nei valdovo, kuris mokėtų tvarką visam laikui įvesti, nei šalies, kuri suirutės būtų nežinojusi.

Naikinti įstatymus ir kurti naujus – tai jėgos įrodymas.

Tas, kuris dirbdamas dvejoja, nieko nepadarys.

Jei liaudis stipresnė už įstatymą, šalyje viešpatauja savivalė. O jei įstatymas už liaudį stipresnis, didėja armijos galia.

Jei titulai lengvai gaunami, liaudis nei tų aukščiausių, nei jokių kitų nevertina.

Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba.

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiekvienas nori ilgiausio gabalo, o kai kas nors sveriama – sunkiausio.

Jei meilė žmonėms nėra pataikavimas, o neapykanta jiems nėra jų skriaudimas, ir meilė, ir neapykanta yra tyros.

Išminčius nesidairo į senovės pavyzdžius, jei kas nors stiprina valstybę , ir nesilaiko nustatytų papročių, kai kas nors liaudžiai naudinga.