Mintys: Lao Dzė

Rūpinkis tuo, ką kiti žmonės galvoja,ir visada būsi jų kalinys.

Geriausia yra žinoti ir tartis nežinančiu.

Išmintingas žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja.

Išmintingas žmogus gyvena neveikimu ir moko nesakymu. Visi daiktai auga ir kinta patys - jis pripažįsta tai ir jų neprievartauja; jis gimdo, bet nesisavina; jisai prižiūri, bet nesipuikuoja; jis turi nuopelnų, tačiau nepriskiria jų sau. Ir nors savųjų nuopelnų nepastebi jisai, negali jie kaip tik dėl to pradingt kitų nepastebėti.

Išmintingas žmogus pasitraukia už kitų ir tuomet jis kitų priešakyje atsiduria.

Išmintingas žmogus, turėdamas pasauliui galią, gniaužte gniaužia savo valią ir pasaulyje žmonių mintis sudrumsčia. Visi lig vieno ausims savosioms pataikauja ir savoms akims, tačiau su išmintingu žmogumi visi sugrįžta kūdikystėn.

Kitus pažinęs yra įžvalgus;
Save pažinęs yra išmintingas.
Kitus nugalėjęs turi pranašumo;
Save nugalėjęs turi stiprumo.

Nėra didesnės nedalios už negebėjimą pažint pilnatvę; nėra didesnio paklydimo už nepasotinamus troškimus. Tad laimė, pažinus pilnatvę, yra laimė visiems laikams.

Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.

Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas.

Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis.

Pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.

Geriems būti geram ir geram būti negeriems - štai didžiausias gerumas.

Upės ir jūros ima duoklę iš daugybės kalnų šaltinių, kadangi yra žemiau jų. Todėl jos gali viešpatauti visoms kalnų versmėms. Taip ir išminčius, norintis iškilti virš žmonių, nusileidžia žemiau jų. Taigi nors iš tikrųjų jis yra aukščiau, žmonės nejaučia jo įtakos; nusižemindamas jis negali žmonių įžeisti.