Mintys: Vanda Juknaitė

Gyvenimo katastrofa yra ne negalia, o nemeilė.

Esi laisvas tiek, kiek gali save laikyti rankose.

Tolerancija, nenujaučianti savo ribų, prilygsta abejingumui.

Vertinu gyvenimą, nes tai yra viskas, ką turiu.

Rašau mažai. Rašymas man yra tik būdas suprasti.

Visko, ko gyvenime išmokstame, išmokstame iš kitų žmonių ir iš knygų. Knygos – didelis gyvenimo papildinys.

Aš mėginau eiti iki kalbos pakraščio, kur nebėra žodžių, tiktai krebždesiai, lemenimas, inkštimas. Rašymas leido man priartėti prie tikrovės, esančios už kalbos ribų...

Joks menas nesuteikia tiek informacijos apie žmogų, kaip literatūra.

Kai žmogus pastato tarp savęs ir pasaulio sieną – jis gyvena tarsi mėgintuvėlyje, akvariume.