Mintys: Vytautas Kernagis

Dabar taip intensyviai gyvenu, kad neturiu laiko atsigręžti atgal, pajusti nostalgiją. Be to, atsigręžti reikia tik tuomet, kai pradeda nesisekti, o dabar tuo skųstis negaliu.

Geriu su saiku, nesu alkoholikas ir kaskart vidury dienos negeriu po 50 gramų. Bet kai su “chebra” geriu - tai geriu. Tuomet žinau, kad kitą dieną - jokių darbų.

Tikiu likimu, bet netikiu horoskopais, neturiu talismano, prietarų, prieš pasirodydamas žiūrovams neapsisuku tris kartus aplink save. Tačiau prieš išeidamas į sceną noriu pusvalandžio ramybės ir susikaupimo. To man reikia visada. Tik po to įeinu į sceną ir nieko nebelieka. Tarsi įbrendu į vandenį ir plaukiu...

Muzika man tikrai nerūpėjo tol, kol atėjo laikas patikti. Buvau žvairas, vienas akinių stiklas nepermatomas... Na kas į mane tokį galėjo žiūrėti?! Supratau, kad muzikuodamas galiu tapti įdomus.