Gėda ir garbė - kaip drabužiai

Tuščiagarbiškumas yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome.

Garbės troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai.

Mažiausiai suprantamus dalykus mes labiausiai esame linkę dievinti.

Svarbiausias žmogaus prigimties principas yra geismas būti įvertintam.

Jeigu tu pakankamai stiprus, nesigėdyk apsimesti silpnu.

Pareiga yra tai, ko tikimės iš kitų.

Garbė – tai didžiulė švarių, stiprių ir teigiamų jausmų sankaupa.

Iškilti nesunku, sunku iškilus būti pačiu savimi.

Nepasotinamas garbės troškimas temdo žmogui protą ir jis nepastebi pavojų.

Kiekvienam būna toks jausmas, kai jis supranta, kad dabar yra tas momentas, kai jis keičia ateitį.

Pergalė be pavojaus yra triumfas be garbės.

Retai tampa didžiu tas, kuris neranda savyje ryžto nepaisyti daugybės nereikšmingų dalykų.

Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis.

Kuo garsiau jis įrodinėjo savo garbę, tuo sparčiau mes skaičiavome savo stalo sidabrą.

Tas, kuris pajėgus viską ištverti, gali ryžtis viskam.

Jei norite savimi didžiuotis, tai didžiuokitės nors tomis savybėmis ir gabumais, kurių neturite. Jūsų tuščiagarbiškumas tada būtų paviršutiniškas.

Prekiavimas garbe nepraturtina.

Paprastai šlovė ateina pas tuos, kurie mąsto apie ką nors kiktą.

Didingumas panašus į kalną. Į jį veda status ir sunkus kelias.

Gėris - ne mokslas, o veiksmas.

Slibino galvom skaičiuoti neužtenka matematinių gabumų – reikia drąsos.

Garbėtroška savo gėriu laiko kito žmogaus veiksmus, mėgstantis malonumus - savo paties patiriamą būseną, o protingas žmogus - savo veiklą.

Nėra man brangesnės pagarbos už pagarbą žmogaus, kurį pats dėl jo nuopelnų labiausiai gerbiu.

Už nuopelnus, galinčius visą pasaulį užtemdyti, niekada nebus atlyginta.

Mes visi girdėjome sakant: “Mes neturime kalbėti apie gerus dalykus, kurie mums atsitiko, nes kitų pavydas sugriaus mūsų laimę”. “Nieko panašaus. Tie, kurie yra laimėtojai, išdidžiai kalba apie stebuklus savo gyvenime.

Tas, kuris žemina aplinkinius, pats niekada nebus didis.

Jėgų gal ir užtektų, bet valia pati verta pagyrimo.

Aš padėjau daugybei, daugybei, daugybei vaikų, tūkstančiams vaikų sergantiems vėžiu, sergantiems leukemija.

Į tuščiagarbį žmogų niekas, išskyrus jį patį, nekreipia dėmesio.

Gelbstint žmogų leistina sukelti jam ir skausmą.