Pirmasis kraujo skonis ant lūpų

Argi gali kam nors kilti klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti?

Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš įrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas dar ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno. Kaip jo akys galėjo iškęsti skerdimą, kai buvo perrėžta gerklė, nudirta oda ir galūnės atplėštos nuo kūno? Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais.

Į juos nekreipiame dėmesio: skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta.

Pixabay

Panašios mintys