Kuo laimingesnis žmogus

Noriu, kad mane mylėtų dabar, šiandien, rytoj, kol aš gyva, kas dieną, kiekvieną savaitę.

Vienišumas yra visuotinė problema – mes išsilavinę ir gebantys savimi pasirūpinti, nebėra priežasčių būti kartu. Vienintelė – tai meilė. Man negali būti kitos priežasties.

Laimingi pasijusite, kai išmoksite girdėti savo mintis ir jų nebijoti.

Nėra trumpų ir lengvų kelių vedančių į ilgalaikę laimę.

Tikra meilė prasideda tada, kai nieko nesitikima už ją gauti.

Nieko aš tada nesupratau. Reikėjo man apie ją spręsti pagal jos darbus, o ne pagal žodžius. Ji aplink mane skleidė skanų kvapą ir viską nuskaidrino. Tikrai nereikėjo man pabėgti! Pro jos smulkias gudrybes turėjau jausti, kokia ji švelni. Juk gėlės tokios prieštaringos. Bet buvau per jaunas ir nemokėjau mylėti.

Meilė iš pradžių nepastebima. Meilė, kurią dažniausiai vaizduojamės, verda aistra. Bet aš turiu omenyje tikrą meilę, santykių tinklą, kuris daro žmogų žmogumi.

Jei išsižadi vienos moters, išsižadi meilės.

Draugystę aš pažįstu iš to, kad ji negali būti apvilta, o tikrąją meilę iš to, kad jai negali būti padaryta žalos.

Visų didžiausias dalykas, kurį duoda išmintis viso gyvenimo laimei, yra draugystė.

Mes šypsomės, kai esame laimingi.

Literatūroje – kaip meilėje: mes esame priblokšti to, ką pasirenka kiti.

Meilei prasidedant, įsimylėjėliai kalbasi apie ateitį. Meilei baigiantis, – apie praeitį.

Netikėtai susiliejus dviems kūnams, gimsta geismas, o dviem jautrioms sieloms – atvirumas. Ir kaip pirmojo nepakanka atsirasti meilei, tai antrojo – abipusiam supratimui.

Mūsų laimės dienos daro mus išmintingus.

Laimė buvo visur ten, kur žmogus išgyveno stiprius jausmus, nesigynė jų ir neprievartavo, o juos puoselėjo ir jais naudojosi.

Iš prigimties malonu yra tai, ko žmonės siekia ne skriaudos keliu; tai, ko siekdami jie nepraranda kito, didesnio malonumo; tai, kas neteikia vargo, tai, ko ieško ne tik pojūčiai, bet ir sveikas protas.

Žmonės gali būti laimingi tik tada, kai nemano, kad gyvenimo tikslas - laimė.

Kvailys žvalgosi laimės tolybėse, išminčius ją augina kojomis.

Fortūna mėgsta žmones nelabai protingus, bet užtat drąsius, įpratusius kartoti: kas bus, tas bus! Išmintis, atvirkščiai, padaro baugius.

Laimės paslaptis - susitaikyti su mintimi, kad pasaulis siaubingas.

Būti stipriam - tai būti laimingam.

Laimė - ne tai, ką tu patiri, o tai, ką tu prisimeni.

Būti laimingam visą gyvenimą? Nė vienas mirtingasis šito nepakeltų; tai būtų pragaras žemėje.

Yra daug dalykų, kurie patys savaime neturi jokio malonumo, geroka jų dalis net slepia savy daug kartybės, tačiau dėl nelabų troškimų ir apgaulingų vilionių yra laikomi ne tik didžiausiais smagumais, bet net pripažįstami gyvenimo pagrindu.

Viskas, ką sugebi, prisideda prie laimės.

Džiaugsmas - šventoji ugnis, šildanti mūsų tikslą ir apšviečianti mūsų protą.

Didis džiaugsmas, ypač netikėtai pasikeitus aplinkybėms, yra nebylus ir gyvena veikiau širdyje negu ant liežuvio.

Taigi mes niekada negyvename, bet tikimės gyventi; ir be atvangos trokšdami būti laimingi, neišvengiamai tokie niekada nebūname.

Šiame pasaulyje džiaugsmai dažnai tėra blankūs šešėliai, kuriuos meta sielvartas.