Ką jūs sakot!

Kažkodėl nesiseka žmonėms, studijuojantiems išmintį, visuose jų darbuose, o ypač su vaikais, tarytum pati įžvalgioji gamta rūpintųsi, kad išminties liga žmonėse per daug nepaplistų.

Ypač, kai mes žaidžiame namie, mums reikia geros atmosferos už nugaros.

Civilizacija tol nepasieks tobulumo, kol paskutinis akmuo iš paskutinės bažnyčios neužvirs ant paskutinio kunigo.

Vienintelio dalyko, kurio mes negalime kontroliuoti yra mūsų sirgaliai.

Ankstesnės kartos mums paliko ne tiek parengtus atsakymus į klausimus, kiek pačius klausimus.

Tam, kuris stovi aukštai ir yra visų matomas, nepritinka ūmūs judesiai.

Daugelio žmonių dėkingumas tėra tik slaptas troškimas gauti daugiau naudos.

Kas slypi praeityje ir ateityje, vieni niekai, palyginti su tuo, kas slypi mumyse.

Viską mirtingiesiems kuria žmogaus rūpestis ir darbas.

Žmonija – štai kur mirtingo žmogaus nemirtingumas.

Neturtingas giminaitis – visada tolimas giminaitis.

Dabartinis mūsų skurdas skaidrus kaip stiklas ir nematomas kaip oras. Mūsų skurdas – tai kilometrinės eilės, nuolatinis stumdymasis alkūnėmis.

Tikėjimas savo liaudies ateitimi yra viena iš paramos ateičiai sąlygų.

Bendruomenė, kurioje nėra šventimo, virsta efektyvių darbuotojų grupe. Ji tampa institucija. Tai jau nebe bendruomenė. O kai tvyro pasitikėjimas, natūraliai norisi atsiverti vienas kitam, gera būti kartu ir švęsti kasdienybę.

Turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir pradės gyventi savarankiškai.

Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema.

Žmonės niekuomet nejaučia sąžinės graužimo dėl poelgių, tapusių jiems papročiais.

Liaudis tvarkos nesilaikys, jei stokos maisto.

Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis – tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą.

Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno - štai kur ieškotina didžiausio supratingumo.

Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra.

Lygiateisiškumas – šventas žmonijos įstatymas.

Jei liaudis stipresnė už įstatymą, šalyje viešpatauja savivalė. O jei įstatymas už liaudį stipresnis, didėja armijos galia.

Jei titulai lengvai gaunami, liaudis nei tų aukščiausių, nei jokių kitų nevertina.

Papirkti liaudies neįmanoma, bet kartais pavyksta ją apgauti.

Norint valdyti daugybę žmonių, verčiau būti humaniškam negu išdidžiam, gailestingam negu žiauriam.

Egoizmas visada buvo visuomenės rykšte, ir kuo daugiau jo buvo, tuo blogiau visuomenei.

Žmonių giminėje siautėja kažkokia baisi epidemija. Toji liga – visuotinė priklausomybė nuo daiktų. Žmonių giminė išsigelbės ir pasveiks tik pradėjusi stebėtis.

Azija neketina būti civilizuota po Vakarų sparnu. Yra per daug Azijos, ir ji yra per sena.

Kiekvienas visuomenės sluoksnis savaip įdomus, ir dailininkas gali vienodai susidomėjęs vaizduoti karalienės manieras ir siuvėjos įpročius.