Žmogaus ir musės panašumai

Įmesti žuvį į vandenį gali, bet priversti ją plaukti - niekada.

Mano mokytoja paklausė manęs, kokiu gyvūnu aš norėjau būti, aš pasakiau paukštį. Ji paklausė, kodėl, gal todėl,kad galėtum skristi, aš pasakiau ne, todėl, kad mano šūdas bus baltas.

Vos pašauksi, katė prisistatys - jeigu neturės geresnio užsiėmimo.

Kiaulės srutomis džiaugiasi labiau negu švariu vandeniu.

Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.

Aš visada valgiau gyvūnų mėsą jausdamas sąžinės graužatį.

Kai aklas vabalas ropoja kreivos šakos paviršiumi, jis nepastebi, kad jo nueitas kelias iš tikrųjų yra kreivas. Man pasisekė, nes pastebėjau tai, ko vabalas nepastebėjo.

Kad taptum nepriekaištingu avių bandos nariu, turi pirma būti avis.

Dykūnas yra laiką ryjantis gyvulys.

Argi gali kam nors kilti klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti?

Tik žvirbliai buriasi į pulkus, ereliai skraido po vieną.