Menas - tai liga

Nereikia niekad pajungti to, kuris kuria minios siekiams, nes kaip tik jo kūryba turi būti minios siekiu.

Kurti – tai pastatyti kitą ten, iš kur jis matytų pasaulį tokį, kokį nori matyti, o ne siūlyti jam naują pasaulį.

Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti.

Civilizacija remiasi ne kuriamų daiktų gausa, o kūrybos įkarščiu.

Suprasti meną taip pat sunku, kaip ir kurti jį.

Menas – tai dailininko sutvarkyta tikrovė, kurioje atsispindi jo temperamentas, pasireiškiantis stiliuje.

Stilius yra niekas kitas kaip tvarka ir gyvumas, kurių suteikiame savo mintims.

Kas per garsu? Tai tyla. Tyla, kurioje sudūžtama kaip beorėje erdvėje.

Nieko šiame pasaulyje nėra vientiso kaip luitas, viskas šiame pasaulyje yra tarsi mozaika.

Jeigu miestai būtų kuriami iš muzikos garsų, kai kurie pastatai atrodytų pastatyti iš niūrių iškilmingų akordų, o kiti tarsi atsiradę šokyje skambant linksmoms pasakiškoms melodijoms.

Menininko žodžiui kurti kritikai ir skaitytojai savo kurtumą primeta autoriui.

Taisyklės ir pavyzdžiai žudo genijų ir meną.

Didis menas skirtas didiems tikslams.

Tapyba yra pavydi, jai reikia, kad žmogus priklausytų jai visas.

Menininkas turi būti savo kūrinyje kaip Dievas visatoje – visur esantis, ir nematomas.

Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, jei turi – sakyk ir nemeluok.

Nedidelis menas pasenti, menas - įveikti senatvę.

Tobulas meno kūrinys - tai kūrinys žmogaus dvasios ir todėl gamtos kūrinys.

Vargu ar yda didesnis pasitenkinimas už pasitenkinimą kuriant.

Didis menas neturi savęs niekinti imdamasis nedorovinių siužetų.

Menininko pašaukimas – nušviesti žmogaus sielos gelmes.

Menas – tai žmonijos sąžinė.

Menas – tai mūšis: mene nereikia savęs tausoti.

Kiekvieno kančioje, emocijoje, aistroje esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso menui. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. Menas - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia laikas. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu.

Menininko charakteris jo talentą arba maitina, arba išsekina.

Menininkas be talento yra niekas, bet talentas be darbo yra niekas.

Kūrinys – tai prakaitas.

Kad nutapyčiau gražuolę, turiu pamatyti daug gražuolių.

Menas vertingas tik tuo atveju, jeigu jis yra dorovės išraiška.