5 patarimai, padėsiantys įveikti sekmadienio sindromą

Skaičiai kalba patys už save – didžioji dalis jaunų žmonių patiria sekmadienio sindromą. To priežastis – nemėgstamas darbas, komplikuoti santykiai su kolegomis, nemalonūs klientai, o galbūt – artėjanti sunki ir intensyvi savaitė.

Ką reikėtų daryti, kad sekmadieniai taptų geresni ir nereiktų pergyventi dėl artėjančio pirmadienio? Štai penki patarimai, kurie, tikimės, padės jau šį sekmadienį padaryti kur kas geresniu jūsų gyvenime.

1. Nebijokite sau leisti pailsėti

Penktadienio vakarą ir šeštadienį leidžiame sau atsipūsti, susitvarkyti asmeninius reikalus ir susitikti su draugais, artimaisiais. Tai turėtume daryti ir sekmadienį, tačiau labai dažnai dar penktadienio rytą mintyse apsvarstome, kiek darbinių užduočių pasidarysime sekmadienį, kad pirmadienis būtų ramesnis, kad pasivytume ir nepadaryti darbai būtų padaryti.

Tačiau iš tiesų jau šeštadienio vakarą užsisukame mintyse, jog nesinori rytoj nieko daryti – išskyrus, pailsėti ir mėgautis veiklomis, kurios leistų atsipalaiduoti. Vėlyvą sekmadienio rytą pasitinkame su kaltės jausmu, jog nieko produktyvaus nedarome ir jaučiame, jog iš tiesų nenorime atlikti darbinių užduočių. Galiausiai sekmadienio vakarą vainikuojame su nerimu, galbūt padarome vieną kitą užduotį, tačiau bendros situacijos tai nepakeičia.

Labai lengva užstrigti tokiame rate ir nuolat save kaltinti. Tačiau čia – svarbu sau pripažinti, jog normalu norėti ir sau leisti pabūti su savimi, pailsėti. Žinoma, reiks laiko, kol toks požiūris taps įprastu, o tam gali padėti ir tai, jog, pavyzdžiui, dar penktadienio popietę suplanuotumėte kitos savaitės darbus, peržvelgtumėte svarbiausius artėjančio pirmadienio įvykius.

Tai galėsite išbandyti artėjančią savaitę, o šiandienai, jeigu jaučiate nerimą dėl artėjančio pirmadienio, tiesiog skirkite laiko ir konstruktyviai apgalvokite, kokia viena svarbiausia užduotis, kurią būtinai turite padaryti rytoj, t. y. pirmadienį. Būtent nuo šio darbo ir pradėkite pirmadienį, suplanuokite tam laiko.

2. Pajudėkite

Praleidote linksmą šeštadienį su draugais arba skaitėte knygą iki paryčių, o atsibudus sekmadienio popietę jaučiatės taip, lyg visas savaitgalis nuėjo veltui? Ne, nenuėjo. Nekaltinkite savęs dėl to, jog skyrėte laiko poilsiui, kuris leidžia jums atsipalaiduoti – turite teisę tam, juk dirbote visą savaitę.

Kad būtų lengviau įsivažiuoti į sekmadienį ir patirti kuo mažiau nerimo, influencerė Amy Landino pataria šią dieną skirti laiko fizinei veiklai. Tai neturi būti intensyvi treniruotė sporto salėje. Ne. Užtenka ir 20 minučių pasivaikščiojimo, kuris padės išjudinti tiek kūną, tiek mintis. Sportas ir judėjimas mažina kortizolio, streso hormono, kiekį organizme, taigi natūralu, jog jaučiant sekmadienio sindromą būtent fizinė veikla ir gali padėti nusiraminti.

3. Skirkite laiko savo pasiekimams

Labai lengva sekmadienį įsisukti į mintis apie tai, ko nepadarėte, kiek užduočių teko nukelti ir darbų sąrašas pradeda darytis begalinis. Tačiau iš tiesų juk nebuvo taip, jog visą savaitę nieko nenuveikėte, ar ne? Prisėskite 15 minučių ir pasižymėkite savo pasiekimus, įveiktas užduotis, kuriomis didžiuojatės. Tai padės ne tik įvertinti praėjusią savaitę, bet ir parodys, jog ne viskas sukasi tik aplink nepadarytus, suplanuotus darbus. Turime skirti laiko pasidžiaugti tuo, ką darome ir padarome. Tokia praktika atitrauks mintis nuo negatyvo, neužtikrintumo ir baimės bei leis visavertiškai įvertinti situaciją.

4. Susiplanuokite malonų užsiėmimą

Sunkus gyvenimas tų, kurie gyvena nuo penktadienio iki penktadienio. Nepasiduokite tokiam jausmui – ne tik savaitgaliais galite nuveikti malonius dalykus. Čia ir dabar pagalvokite apie tai, ką malonaus galėtumėte nuveikti šį trečiadienį. Galbūt norite atsigerti kavos su seniai matytu draugu? Parašykite jam ir susitarkite susitikti.

Tai padarę, turėsite ko laukti ir galėsite džiaugtis artėjančiu susitikimu. Negana to, pagalvokite apie tai, ko galėtumėte laukti kiekvieną dieną – galbūt norite skirti valandą skaitymui vakare? Sportuoti arba pasivaikščioti? Pagaliau įsigyti tuos naujus batelius arba anksti ryte ramiai atsigerti kavos žiūrint į peizažą už lango? Suplanuokite tam laiko – juk maži malonumai daro mūsų gyvenimą geresniu, kelia motyvaciją ir gerina nuotaiką.

5. Pagalvokite apie darbo keitimą

Galiausiai svarbu ir tai, jog turite suvokti ir sau atsakyti į klausimą, ar darbas, kurį turite iš tiesų jums patinka. Kiekviename darbe susiduriame su sunkumais ir iššūkiais, kuriuos galiausiai įveikiame, tačiau dėl to neturėtume jausti nuolatinės įtampos ir nerimo.

Taigi čia labai svarbu suvokti, ar jums trūksta gebėjimo išlaikyti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo ar tiesiog reiktų sau pripažinti, jog laikas pakeisti darbovietę, o galbūt net ir profesiją.

Prieš kelias dienas važiavau taksi su pavėžėja – solidžia, pozityvia moterimi, kurios istorija ir nustebino, bet tuo pačiu pasirodė teisinga, tokia, kokia ir turi būti. Daugiau nei dvidešimt turėjusi savo verslą, dar dešimtmetį pradirbusi įmonėje užimdama aukštas pareigas ji galiausiai nusprendė, jog laikas pokyčiui. Laikas paprastesniam darbui, kur ji galėtų turėti daugiau laisvės ir būti vadove tik sau pačiai. Todėl jau ketvirtus metus ji dirba pavėžėja – atrodytų, keista, jog žmogus, turėjęs puikią karjerą, renkasi paprastą darbą. Tačiau argumentas labai paprastas – turime klausyti savo vidaus.

Visuomenės standartai gali greitai mus atvesti prie tokių pasirinkimų, kuriu kaina milžiniška – mūsų sveikata, nuolatinis nerimas, bloga nuotaika ir nuolat jaučiamas sekmadienio sindromas. Tačiau nei vienas mūsų neturi taip gyventi – mes galime rinktis ir dažnai tai pamirštame.