Bjaurus pažeminimas

Neleiskite, kad užgestų jūsų vidinė ugnis. Neleiskite savo sieloje žūti herojui. Tegu jis susikuria tokį gyvenimą, kokio yra vertas. Galite gyventi tokiame pasaulyje, kokio trokštate. Šis pasaulis priklauso jums.

Žemiškojo gyvenimo prasmė – anaiptol ne materiali gerovė, kaip esame įpratę manyti, o sielos stiprybė.

Visi tie, kurie pažįsta savo protą, nepažįsta savo širdies.

Iš tylumos, lyg iš nieko palengvėle radosi ritmas. Įsiūbavo erdvę, jausmus, laiką, mintis ir žodžius. Tai kažkaip labai atitinka mano vidinę savijautą.

Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta siela.

Sveikstu, bet gailiuosi ligos.

Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka.

Praradusi dali savęs, jos jau negalėsiu atrasti.

Mano burna yra pilna sugedusių dantų ir mano siela iš supuvusių ambicijų.

Spręsdamas apie žmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: sielos gėrio tegu ieškos siela.

Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave.

Atjauta - gerai. Tačiau yra dvejopo pobūdžio atjauta. Viena - mažadvasė ir sentimentali. Kita - tikra, kuri reikalauja veiksmų.

Dievas davė jums vieną veidą, o jūs sau pasidarote kitą.

Siela, pasinėrusi į darbą, atitrūksta nuo įgimto liūdesio, kuris kitu atveju neduotų jai ramybės.

Šaltis – tai pati baisiausia sielos liga.

Po pinigų krūva galima palaidoti žmogaus sielą.

Kiekviena siela matuojama troškimo didingumu.

Siela be vaizduotės – tai tas pats, kas observatorija be teleskopo.

Žmogui vienam vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam „aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus.

Gebėjimas juoktis iš visos širdies – nuostabus sielos bruožas.

Dvasios sferoje vaisinga būtent nekaltybė.

Kultūros siela – tai sielos kultūra.

Heroizmas – tai sielos pergalė prieš kūną.

Tas, kuris sutvardo savo dvasią, stipresnis už tą, kuris nukariauja miestus.

Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

Dangus paskolino jums sielą, žemė paskolins kapą.

Pasitikėti neprotingais pojūčiais – prastų sielų savybė.

Išsilavinimas nesudygsta sieloje, jei neprasiskverbia į didžią gelmę.

Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties.

Kartkarčiais sielai reikia pramogos.