Mintys: Blezas Paskalis

Taigi mes niekada negyvename, bet tikimės gyventi; ir be atvangos trokšdami būti laimingi, neišvengiamai tokie niekada nebūname.

Esame tokie neišmintingi, kad klaidžiojame po laikus, kurie mums visai nepriklauso ir visiškai negalvojame apie tą vienintelį, kuris yra mūsų.

Teisingumas be jėgos silpnas, jėga be teisingumo despotiška.

Atsiremti galima tik į tai, kas priešinasi.

Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią prasmę, o kitaip sudėliotos prasmės - kitokį poveikį.

Meilė ir neapykanta dažnai trukdo tinkamai spręsti.

Šaipytis iš filosofijos - tai filosofuoti.

Tik darbo pabaigoje paprastai sužinome, nuo ko derėjo jį pradėti.

Visa mūsų didybė - mintis. Ne erdvė ir ne laikas, kurių negalime užpildyti, išaukština mus, o būtent mūsų mintis.

Kai susiduri su natūraliu stiliumi, apstulbsti ir žaviesi, nes tikiesi susidurti su autoriumi, o randi žmogų.

Dėl didžiausio gėrio triumfo negalima daryti nė mažiausio blogio.

Kuo žmogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau pastebi gėrio žmonėse.

Be tikėjimo žmogus negali pažinti nei tikrojo gėrio, nei teisingumo.

Visos nelaimės kyla dėl nesugebėjimo tyliai sėdėti kambaryje vienam.

Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.

Apie dorovines žmogaus savybes dera spręsti ne iš atskirų jo pastangų, o iš kasdieninio gyvenimo.

Visos mūsų bėdos kyla iš mūsų nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje.

Žmogus tėra nendrė, trapiausias iš gamtos kūrinių, bet tai mąstanti nendrė. Norint ją sunaikinti, nereikia apsiginkluoti visai visatai: garų, vandens lašo pakanka jam užmušti. Bet net jei visata jį sunaikintų, žmogus vis tiek būtų kilnesnis už tai, kas jį žudo, nes jis žino, kad miršta, ir žino, kad visata pranašesnė už jį, o visata nežino nieko.

Kodėl žmogus mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši: jei ne tai, mes jaustume jam gailestį, o ne neapykantą.

Žmogus - ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi.

Kuo daugiau žmonės turi proto, tuo daugiau mato originalių žmonių. O paprasti žmonės nemato tarp žmonių skirtumo.

Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą.

Sąžinė - geriausia iš mūsų turimų didaktikos knygų, į ją reikia dažniausiai žvilgčioti.