Dorovinės žmogaus savybės

Kilnus žmogus rūpinasi dvasinėm vertybėm, o prastas žmogus - atvirkščiai - siekia materialinės naudos.

Kuklumas, kylantis iš silpnumo, – ne dorybė.

Sąžinė yra įstatymų įstatymas.

Drova yra gražiausios žmogaus aistros – meilės – motina.

Jeigu negalite pamaitinti šimto žmonių, pamaitinkite bent vieną.

Labai subtilus dalykas atleisti žmogui, nesumenkinant jo savigarbos ir neprarandant savosios.

Niekas neišlaisvina mūsų didybės kaip noras padėti, noras tarnauti.

Patirtis puiki, jei už ją neužmokėta pernelyg brangiai.

Dosnumas – ne tik duoti daug, bet ir duoti laiku.

Pirmuoju tavo įstatymu turi būti pagarba sau pačiam.

Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą.

Stiprios sielos vengia gašlumo, panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų.

Sąžiningumas puikus dalykas, kai visi aplink sąžiningi, o aš vienas jų tarpe sukčius.

Dorybingumo skelbėjų daug, bet mažai jo kankinių.

Svarbiausia dorovės sąlyga - troškimas tapti dorovingu.

Šiokiadieniais mes nelabai vykusiai naudojame dorovę. Sekmadieniais jai visada reikia remonto.

Kilnus žmogus yra nešališkas šio pasaulio dalykams. Jo nuostata – teisingumas.

Dorybingumas – tai sielos sveikata.

Niekas neieško paslėptų dorybių.

Sąžinė yra dorybės sargybinis.

Dorovės įstatymai – tai ir meno įstatymai.