Mintys: Fransisas Beikonas

Suklydimų išaukštinimas - tai blogiausia, ir žavėjimasis tuštybe laikytinas proto maru.

Žmogaus protas nėra naivus žvilgsnis, jį paveikia valia ir emocijos.

Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį.

Mūsų žmogiškasis protas tėra lengvabūdiškumo bei atsitiktinumų, taip pat vaikiškų, pirmiausia susidarytų vaizdinių kratinys ir sankaupa.

Atlikti darbą tinkamu laiku - reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui.

Pasirinkti laiką – tai sutaupyti laiko.

Tiesa yra laiko, o ne autoriteto duktė.

Laikas yra didžiausias novatorius.

Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai.

Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi.

Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi.

Tie yra netikri atradėjai, jeigu matydami vien jūrą mano, kad nėra žemės.

Mokslas yra tikrovės atspindys.

Mokslas tobulina gamtą, bet pats yra tobulinamas patirties, nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai. O mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties.

Visų mokslų tikrasis ir dėsningas tikslas - teikti žmonių gyvenimui naujus išradimus ir gėrybes.

Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime.

Žinios yra jėga, jėga yra žinios.

Pavydui niekuomet nėra švenčių.

Mokslas ir galybė - tas pats.

Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti - tikslumo.