Mintys: Konfucijus

Kaip galima žmogų vadinti išmintingu, jeigu jis, galėdamas pasirinkti, apsistoja ne ten, kur žmonės gerai sugyvena.

Kilnus žmogus rūpinasi dvasinėm vertybėm, o prastas žmogus - atvirkščiai - siekia materialinės naudos.

Kas nėra doras, tas ilgai neištvers gyvenimo nepriteklių. Toks ir džiaugsmo mažai tepatirs. Ir atvirkščiai, kas bus geras kitiems, tas jaus pasitenkinimą. Todėl išminčius ir stengiasi visada šitaip elgtis.

Išmintis yra žmonių pažinimas.

Nepasikalbėjęs su žmogum, su kuriuo verta kalbėti, prarasi tą žmogų. Kalbėdamas su žmogum, kuris to nevertas, veltui eikvosi žodžius. Išminčius nepraranda nė vieno žmogaus, nešvaisto veltui nė vieno savo žodžio.

Dažnai pakanka ir vieno žodžio, kad pasirodytum išmintingas arba kvailas.

Tik šalčiams užėjus tepastebi, kad pušis ir kiparisas – žali.

Kas geba remdamasis sena atrasti nauja, vertas būti mokytoju.

Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.

Iš kur mes galime žinoti, kas yra mirtis, kol mes nežinome, kas yra gyvenimas.

Nuoskauda – niekas, jeigu ją pamirši.

Yra trys naudingi ir trys žalingi draugai. Naudingieji – tiesus, nuoširdus ir daug žinantis. Žalingieji – veidmainis, pataikūnas ir plepys.

Nusižengimai atitinka tą rūšį žmonių, kurie juos padaro. Žmogų pažinsi iš jo klaidų.

Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?

Kai įsivyrauja neturtas, nei valstybės vadovas, nei didikai neprivalo dėl to nerimauti, tačiau jie privalo susirūpinti, kai turtas dalijamas neteisingai. Jei turtas padalijamas teisingai, niekas nekalbės apie neturtą. Kol šalyje ramu, nebus ir perversmo.

Žmogus kilnusis, kuris turi šalį valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi, nei nieko iš anksto atmesti, o visada būti to, kas teisinga, šalininku.

Ar vien pareigas einant galima valdyti?

Jei valdovas gerbia papročius, jam lengva valdyti liaudį.

Didis ministras yra tas, kuris tarnauja valdovui, kai gali, o pasitraukia iš tarnybos, kai nemoka susidoroti su pareigomis.

Klaidingas mokslas – žalingas.

Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokslo – kenksmingas.

Mokymasis – tarytum kalvos pylimas. Jeigu aš sustoju, kai kalvos viršūnei tetrūksta vienos pintinės žemių, tas sustojimas priklauso nuo manęs, arba, jeigu aš tik pradedu ir tesu išpylęs vieną pintinę žemių, tačiau stengiuosi kopti aukštyn, tai tas kopimas, priklauso nuo manęs.

Tik labai išdidūs ir neabejotini kvailiai visai nekeičia savo elgesio.

Žmogus, judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų.

Ko pats netrokšti, nedaryk kitam.

Kilnus žmogus yra nešališkas šio pasaulio dalykams. Jo nuostata – teisingumas.

Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis – tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą.

Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno - štai kur ieškotina didžiausio supratingumo.

Jei pats valdovas atsikratys geidulių, tai niekas jo šalyje nevogs, net jeigu vagys būtų apdovanojami.