Laimė ir šeima

Mes šypsomės, kada dainuoja mūsų širdys.

Laimingi pasijusite, kai išmoksite girdėti savo mintis ir jų nebijoti.

Nėra trumpų ir lengvų kelių vedančių į ilgalaikę laimę.

Visų didžiausias dalykas, kurį duoda išmintis viso gyvenimo laimei, yra draugystė.

Mes šypsomės, kai esame laimingi.

Mūsų laimės dienos daro mus išmintingus.

Laimė buvo visur ten, kur žmogus išgyveno stiprius jausmus, nesigynė jų ir neprievartavo, o juos puoselėjo ir jais naudojosi.

Iš prigimties malonu yra tai, ko žmonės siekia ne skriaudos keliu; tai, ko siekdami jie nepraranda kito, didesnio malonumo; tai, kas neteikia vargo, tai, ko ieško ne tik pojūčiai, bet ir sveikas protas.

Žmonės gali būti laimingi tik tada, kai nemano, kad gyvenimo tikslas - laimė.

Kvailys žvalgosi laimės tolybėse, išminčius ją augina kojomis.

Fortūna mėgsta žmones nelabai protingus, bet užtat drąsius, įpratusius kartoti: kas bus, tas bus! Išmintis, atvirkščiai, padaro baugius.

Laimės paslaptis - susitaikyti su mintimi, kad pasaulis siaubingas.

Būti stipriam - tai būti laimingam.

Laimė - ne tai, ką tu patiri, o tai, ką tu prisimeni.

Būti laimingam visą gyvenimą? Nė vienas mirtingasis šito nepakeltų; tai būtų pragaras žemėje.

Yra daug dalykų, kurie patys savaime neturi jokio malonumo, geroka jų dalis net slepia savy daug kartybės, tačiau dėl nelabų troškimų ir apgaulingų vilionių yra laikomi ne tik didžiausiais smagumais, bet net pripažįstami gyvenimo pagrindu.

Viskas, ką sugebi, prisideda prie laimės.

Džiaugsmas - šventoji ugnis, šildanti mūsų tikslą ir apšviečianti mūsų protą.

Didis džiaugsmas, ypač netikėtai pasikeitus aplinkybėms, yra nebylus ir gyvena veikiau širdyje negu ant liežuvio.

Taigi mes niekada negyvename, bet tikimės gyventi; ir be atvangos trokšdami būti laimingi, neišvengiamai tokie niekada nebūname.

Šiame pasaulyje džiaugsmai dažnai tėra blankūs šešėliai, kuriuos meta sielvartas.

Tikra laimė saugoma dangiškam gyvenimui; žemiškoje dirvoje ji neauga.

Laimė naudinga kūnui, bet proto galias lavina sielvartas.

Mūsų laimė šiame pasaulyje priklauso nuo meilės, kurią gebame sužadinti.

Pramogos - laimė tų, kurie nesugeba galvoti.

Pačius daiktus suvokti sunku, net lengviausius, kaip, pavyzdžiui, gramatiką, o nuomonės įsisavinamos be vargo, ir jų vienų su pertekliumi pakanka laimei pasiekti.

Laimingas yra tas žmogus, kuris pats susikūrė sau laimingą likimą. o laimingas likimas - tai geri sielos polinkiai, geri troškimai, geri darbai.

Nėra pareigos mylėti, yra tik pareiga būti laimingam. Vien tam ir esame pasaulyje. Ir su bet kokia pareiga, ir bet kokia morale, ir visais įstatymais tik retai vienas kitą padarome laimingą, nes per juos mes patys netampame laimingi.

Nūdienos džiaugsme lai nemėgsta siela graužtis tuo, kas bus, lai kartybių taurę miešia linksmumu, nes visapusės laimės niekad nebūna.

Tas, kuris nelaiko savęs laimingiausiu žmogumi, yra vargšas, nors ir valdo pasaulį.