Neapykanta, susieta su panieka

Niekas taip nesujaukia mūsų minčių, kaip pyktis.

O, kad vaidai tarp dievų ir žmonių mirtingų prapultų, pyktis, kuris ir didžiausią išminčių priverčia suklupti! Būdamas daug saldesnis už medų, kurs laša iš korio, veikiai žmogaus širdyje išauga kaip debesys dūmų.

Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi taikinį pataikyti.

Geriausias būdas keršyti priešui – nebūti panašiu į jį.

Pyktis visada turi pagrindą, bet retai pakankamą.

Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.

Pikta pradžia baigiasi piktu galu.

Jei esi įpykęs, pirma, nei imsi kalbėti, suskaičiuok iki dešimties, jei labai įpykęs, suskaičiuok iki šimto.

Piktas žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina.

Blogis, kaip ir nuodai, turi savo paskirtį: yra ligų, nuo kurių niekuo kitu nepagydysi.

Negalima paspausti rankos sugniaužus kumštį.

Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.

Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru.

Gebėjimas piktintis – svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus ginkluotės dalis.

Neapykanta – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta.

Jeigu tik tėvai galėtų įsivaizduoti, kaip jie įgrysta savo vaikams.

Kas nugali pyktį, nugali didžiausią priešą.

Apmaudas – tai bijantis išryškėti pyktis, tai bejėgis įniršis, jaučiantis savo bejėgiškumą.