Kiekvienas šeimos tėvas

Mūsų šeima yra mūsų istorijų lopšys.

Tėvų ir vaikų santykiai tokie pat sudėtingi ir tokie pat dramatiški kaip įsimylėjėlių.

Mokyklos draugai geresni auklėtojai negu tėvai, nes jie negailestingesni.

Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie - savęs išsiilgusio gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų. Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.

Tėvas dabartinėje miestiečių šeimoje užima labai mažai vietos. Nebent jis žaidžia golfą.

Namų židinys turi būti ne gyvenamoji vieta, o vieta, į kurią mes visada sugrįžtame.

Šeima – vienas iš gamtos šedevrų.

Mano tėvas visada man sakydavo, „Susirask darbą, kurį tu mėgtum, ir tu niekada neturėsi dirbti.

Išmintingas tėvas, kuris pažįsta savo vaiką. Bet galbūt labai išmintingas yra tas vaikas, kuris skiria laiką, kad pažintų savo tėvą.

Kiekvienas vaikas žemėje turi teisę į tėtį, kuris pagalvoja prieš ką nors pasakydamas, tėtį, kuris supranta, kad jam suteikta didelė valdžia – formuoti kito žmogaus gyvenimą.

Tėvas savo vaikams privalo būti draugas ir patikėtinis, bet ne tironas.

Pirma tapk geru sūnum, paskui galėsi tapti ir geru tėvu.

Tėtis man sakydavo: „Papuolęs į automobilių spūstį ar į kritinę situaciją… Būk ramiausiu žmogumi ir tu rasi išeitį iš susidariusios padėties.

Mano tėvas pasakė: „Politika užduoda klausimą: ar tai tikslinga? Tuštybė klausia: ar tai populiaru? Bet sąžinė klausia: ar tai teisinga?“

Aš stebėjau mažą vyrą su storomis nuospaudomis ant abiejų rankų dirbantį po penkiolika ir šešiolika valandų per dieną. Kartą mačiau kaip iš jo pėdų bėgo kraujas.

Nedėkingiausia tėvo padėtis šeimoje – kai esi visiems aprūpintojas, ir visų priešas.

Ką tėvas sako savo vaikams neišgirsta pasaulis, bet jį išgirs palikuonys.

Mano tėvas nesakė man, kaip gyventi; jis gyveno, ir leido man stebėti jį tai darant.

Aš negaliu prisiminti ko man vaikystėje būtų labiau reikėję už tėvo apsaugą.

Tuo laiku kai vyras supranta, kad galbūt jo tėvas buvo teisus, jis paprastai jau turi sūnų ir pastarasis mano, kad jo tėtis yra neteisus.

Joks žmogus negali žinoti kas yra gyvenimas, kas yra pasaulis, kol jis neturi vaiko ir jį myli. Ir tuomet visa visata pasikeičia, ir niekas nebeatrodys tiksliai taip kaip atrodė anksčiau.

Kai man buvo keturiolika, mano tėvas buvo toks kvailas, kad sunkiai jį tvėriau. Bet kai man sukako dvidešimt vieni, buvau nustebęs, koks išmintingas jis tapo per pastaruosius septynerius metus.

Tėveliai yra paprasčiausi vyrai, meilės paversti į didvyrius, nuotykių ieškotojus, pasakotojus ir dainininkus.

Vienas tėvas yra geriau nei šimtas mokytojų.

Tėvas gimsta ir auga kartu su savo vaiku. Todėl ne tik vaikui, bet ir tėčiui tenka nuolat mokytis.

Būti tėvu, reiškia veikti pagal savo sąžinę ir įsitikinimus su visa atsakomybe ne tik už save, savo šeimą, bet ir naujas kartas, kurių likimas priklausys ir nuo tavo kasdienio elgesio su savo šeimos nariais ar aplinkiniais.

Bet koks vyras gali būti Tėvu, bet reikia kažko ypatingo, kad taptų Tėveliu.

Pasirūpinti normalia šeimos reikalų eiga dažnai ne lengviau negu valdyti provinciją.

Kiekviena struktūros ląstelė, taip pat šeima, stengiasi sutvarkyti vaikų elgesį, juos kontroliuoti. Iš dalies tai tikrai būtina. Tik nereikia mėginti paversti vaiką atributu savo žaidime, kurio svarbiausia taisyklė skamba šitaip: „Tu darysi taip, kaip aš noriu.“

Šeima yra lyg tvirtovė: visada turi silpnų vietų.