HELOVINAS: amerikonų biznis ar reikšminga tradicija?

Džeko žibintai, Samhainas ir „Trick or Treat“ – girdėti dalykėliai? Spėju – trečią žinot šimtu procentų, pirmas – ausyse kažkur skambėjo, o antras akyse regėtas, bet tiksliai neužfiksuotas pavadinimas. Pataikiau? Jeigu TAIP – nuostabu, skaitydami toliau sužinosite, kas iš tikrųjų yra Helovinas. Jeigu NE – eikite tiesiai prie antrosios teksto dalies, kur rasite negirdėtų įdomybių apie Heloviną. Na, o trečiojoje dalyje pasakoju apie lietuviškąjį Heloviną ir amerikietės reakciją į Vėlinių tradicijas.

I DALIS. KAS YRA HELOVINAS?

„Gi čia TA amerikonų šventė, kai persirengi ragana arba zombiu ir šventi numirėlių dieną“, – dažnai sako mūsiškiai. O aš nuo dūšios pridedu – TIE išskaptuoti moliūgai su kraupiomis šypsenomis yra Helovino simbolis ir TAI saldumynų, kostiumų ir klubų biznis. Paprasta kaip du kart du, bet NEPAPRASTA, kai pradedi analizuoti Heloviną. Ar vakar žinojau, kas yra Samhainas ir Džeko žibintai? Ne, bet pakaišiojusi smalsią nosį po įvairiausius šaltinius dar ne tokių įdomybių iškasiau!

Ką reiškia žodis HELOVINAS? „Halloween“ – „All Hallows’ Eve“ trumpinys, išvertus – tai Visų Šventųjų išvakarės. Stereotipiškai Helovino minėjimo etiketė lipinama amerikiečiams, tačiau tikroji šventės gimtinė – Airija! Istorikai, etnologai ir etnografai vieningai teigia – tai keltų šventė, skirta Naujųjų metų pradžiai paminėti. Dar daugiau – Helovinui yra per 6000 metų! Įsivaizduojat?! Žvelgiant paviršutiniškai, šiandien Helovinas – mirties kultui dedikuota verslo industrija, tačiau iš tikrųjų tai gili protėvių tradicija, kurios raiškos forma bėgant metams keitėsi ir adaptavosi prie naujovių.

zodis helovinas

Kas yra SAMHAINAS? Tai keltų mirties Viešpats, kuris spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Sauino šventė arba keltų Naujųjų metų pradžia, šiandien vadinama Helovinu, pažymėjo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią, buvo glaudžiai siejama su žmogaus mirtimi. Būta gajos tradicijos deginti didžiulius laužus ir jame deginti paaukotus gyvūnus.

Persirengėliai. Nors šiuolaikiniai žmonės visur lekia ir skuba, tikri Helovino fanai negaili laiko kostiumo paieškai ir įdomiam makiažui! Kodėl? Dauguma šaukia – smagu persirengti tuo, kuo nesi! Tačiau iš tikrųjų tai dar viena gili tradicija, kilusi iš keltų baimės. Jie tikėjo, jog Helovino naktį mirusieji grįžta į šį pasaulį, todėl persirengimas tapo būdu apsisaugoti nuo piktų sielų – esą dvasios nepažindavo persirengusių žmonių, nes šie atrodydavo taip kaip ir jos.

Trick or Treat. Lietuviškai – pokštas arba saldainis. Filmuose apie Heloviną tikrai matėte, kaip persirengę vaikai ir suaugusieji vaikšto per namus ir pokštauja, renka saldainius. Šiame veiksme slypi bandymas įsiteikti piktosioms dvasioms – keltai tikėjo, kad sielos mėgsta saldumynus, todėl jas bandė „papirkti“ ir taip apsisaugoti nuo piktų jų kėslų.

Džeko žibintai. Ko gero nei viena tauta neapsieina be legendų ir fantastinių pasakojimų. Džekas – sukčius ir girtuoklis, sugebėjęs šėtoną įlaipinti į medį ir ties kamienu išskaptuoti kryžių. Taip Džekas paspendė spąstus Šėtonui, o šis pradėjęs prašyti jį paleisti. Džekas sutiko tai padaryti su sąlyga, kad velnias daugiau niekada jo negundys.

Po daug metų Džekas mirė ir atsidūrė prie rojaus vartų, tačiau dėl padarytų daugybės blogų darbų į dangų jo Dievas nepriėmė. Kipšas Džeko į pragarą irgi neįsileido.  Sakoma, kad velnias Džekui davęs žarijų, kad aklinoje tamsoje jis galėtų pasišviesti sau kelią. Spėkite, kur buvo sudėtos žarijos? Ogi į išskobtos ropės vidų, kad ilgiau degtų! Todėl degančias ropes airiai vadino Džeko žibintais.

Kodėl šiandien skaptuojame moliūgus, o ne ropes? Į Ameriką atkeliavę emigrantai greitai suprato, kad moliūgus naudoti vietoj ropių daug patogiau. Todėl Džeko žibintais tapo išskobti moliūgai.

nuotaikingi-helovino-moliugai

II DALIS. NEGIRDĖTI FAKTAI APIE HELOVINĄ

Juodų kačių deginimas. Pašiurpo oda, kai iškasiau šį faktą! Pati auginu juodą katę, ją labai myliu ir neįsivaizduoju, kodėl vargšas gyvūnėlis turėtų būti aukojamas tik todėl, nes jis yra juodas! „Zabtai“ atvipo dar labiau, kai sužinojau, kad spalio mėnesį net ir šiandien nemažai gyvūnų prieglaudų žmonėms neleidžia pasiimti juodų kačių, nes bijo, kad šie gyvūnėliai gali būti paaukoti t. y. sudeginti. Kodėl? Nes dar ir šiandien gajus mitas, kad juodos katės atneša nelaimę.

juoda-katyte

Nuodingų saldainių dalijimas. Pas mus šis mitas nėra itin gajus, tačiau amerikiečiai įžvelgia tokią riziką Helovine. Kodėl? Už tai galima dėkoti realiems ir kraupiems faktams! 1974-aisiais, suvalgęs Helovino saldainį, mirė aštuonmetis berniukas Timothy O‘Bryan. Tik po kiek laiko tyrėjai išsiaiškino, kad savo sūnų kaip ir dukrą nunuodijo jų tėvas, kuris tokiu būdu gavo didžiulę piniginę išmoką – 20 tūkst. dolerių!

Helovino spalvos – oranžinė ir juoda. Oranžinė – tai ištvermės ir jėgos simbolis, glaudžiai sietas su rudeniu ir derliumi. Juoda simbolizuoja ribą tarp gyvenimo ir mirties. Tai tamsa, negatyvas ir piktųjų dvasių spalva.

ragana

Ragana ar išmintinga moteris? Internete galite rasti informacijos, kai žodžio „witch“ etimologija aiškinama kaip „wicce“ t. y. „wise woman“, išvertus iš anglų kalbos tai reiškia protinga, išmintinga moteris. Tai tikrovė ar mitas? Deja, internetiniame anglų etimologijos žodyne tokio aiškinimo nėra, todėl ko gero tai turime laikyti gražiu, išmoningu žodžių sąskambiu, o ne tikra žodžio „witch“ kilme.

Samhainofobija – Helovino baimė. Šią baimę dažniausiai turi vaikai – jie bijo piktųjų dvasių, persirengėlių, ateinančių į namus prašyti saldainių. Kai kurie žmonės Helovino vakarą šiukštu nelieka vieni namuose. Kai kuriais atvejais samhainofobija gali pasireikšti panikos priepuoliais.

III DALIS. LIETUVIŲ PASIPIKTINIMAS HELOVINU

Pradėsiu nuo antro galo – ką apie Vėlines mano amerikiečiai? „Kaip čia ramu ir gražu!”, – nepaleisdama iš rankų fotoaparato neatsistebėjo draugė Sarah, atvykusi studijuoti į Lietuvą iš Amerikos. Kaip mes lapkričio 1-ąją atsidūrėme kapinėse? Su studentais organizavome akciją – pripirkome daug žvakučių, pasikvietėme užsienio studentus ir išėjome pasivaikščioti po kapines su tikslu uždegti žvakutę ant tuščių kapų. Mums – tradiciška, jiems – nauja, keista ir netikėta. Dar ne kartą po šios išvykos kalbėjausi su Sarah – ji irgi pajautė TĄ tvyrančią ramybę tamsoje tarp degančių žiburiukų ant kapų ir laikėsi nuomonės, kad tai – labai graži lietuvių tradicija ir būdas parodyti pagarbą mirusiesiems.

velines-kapines

Juk būtų labai paprasta užsieniečiams lietuvius išvadinti „frykais“ ir keistuoliais, nes jie naktį vaikščioja po kapines, uždega žvakes, aukština mirties kultą. Tačiau dar neišgirdau neigiamos nuomonės apie Vėlines. Ir čia kyla klausimas – kodėl dalis lietuvių leidžia sau šaipytis iš Helovino, aršiai kritikuoti šią šventę? Labai dažnai susiduriu su nuomone, kad Helovinas – tai tik amerikiečių biznis. Taip, čia sukasi milžiniški pinigai – apie 6 milijardai dolerių per metus. Tačiau tai – paviršius. Helovinas turi gilias tradicijas, kaip ir Vėlinės. Tai, kad mes skirtingai minime mirusiųjų dieną, nereiškia, kad galime Lietuvoje plintantį Heloviną išdėti į šuns dienas. Nes pirma – turime gerbti ir toleruoti kitų tautų tradicijas. Antra – tradicijų kaita yra natūralus procesas, kurio mes negalime išvengti. Ir trečia – aš su mielu noru praleisčiau Helovino dieną Amerikoje! Argi Jums nesmalsu, kokia šventės dvasia tvyro Helovino naktį Amerikoje ar bet kurioje kitoje šią šventę turinčioje šalyje? Ne visi galime tai išbandyti, todėl kąsnelis sulietuvinto Helovino – tai atrakcija ir įdomybė tiems, kurie nori pajausti Helovino dvasią ir prasmę čia ir dabar.

Jeigu švęsite Heloviną – linksmo Jums spalio 31-osios vakaro! Jeigu vis dar žiūrite skeptiškai į šią šventę – atsipalaiduokite, juk niekas neatims mūsų gilių Vėlinių tradicijų 🙂

helovino-piesinys

Susiję straipsniai

Rekomenduojame