Meilės išmintis

– O ar žinai, kur slypi mano stiprybės paslaptis? – Paklausė Meilė, – Aš moku atleisti, štai kas daro mane tokia…
– Tu gali atleisti Išdavystei?
– Taip, galiu, todėl, kad Išdavystė paprastai kyla dėl nežinojimo, o ne iš piktos valios.
– O tu gali atleisti Neištikimybei?
– Taip, galiu atleisti ir Neištikimybei, todėl, kad žmogus buvęs neištikimas, bet sugrįžęs, turėjo galimybę palyginti ir išsirinkti geriausią.
– O kam dar galėtum atleisti?
– Galiu atleisti Pykčiui, jis trumpalaikis. Galiu atleisti Grubumui, nes jis dažniausiai yra Apmaudo palydovas, o Apmaudo neįmanoma nuspėti ar suvaldyti ir kiekvienas jį patiria savaip.
– O dar?
– Dar galiu atleisti Įžeidimui – vyresniajam Apmaudo broliui, nes dažniausiai, jie seka vienas po kito. Galiu atleisti Nusivylimui, nes po jo dažniausiai seka Kančia, o Kančia apvalo.
– Meile, tu išties nuostabi, Tu gali atleisti viską, o aš – ne…
– Tu neteisus. Niekas negali atleisti visko. Netgi Meilė.
– Bet juk tu ką tik pasakojai man visai ką kitą!

– Ne, aš tik pasakojau tai, kad galiu atleisti. Bet yra pasaulyje dalykų kuriems negali atleisti netgi Meilė. Nes tai žudo jausmus ir veda link Liūdesio ir Nykimo. Tai sukelia tokį Skausmą, kad net joks didis stebuklas negali jo išgydyti. Tai nuodija gyvenimą aplinkiniams ir verčia užsidaryti savyje. Tai žeidžia stipriau nei Neištikimybė ar Išdavystė, skaudina labiau nei Melas ar Įžeidimas. Tu tai suprasi, kai pats su tuo susidursi.

Atmink, kad pats didžiausias Meilės priešas – ABEJINGUMAS.