Darei klaidų praeityje

Moku pripažinti tai, ką dariau blogai. Mes juk tobulėjame. Darželyje aš ir snarglius valgiau – tai ką dabar daryti?

O jei žmogus suklydo kartą, dar nebus
Beprotis jis ir nelaimingas, jei bėdon,
Įpuolęs, negulės ir stengsis pasikelti.
Užsispyrimas rodo neišmanymą.

Klaidos, turinčios dalį tiesos, visų pavojingiausios.

Suklydimų išaukštinimas - tai blogiausia, ir žavėjimasis tuštybe laikytinas proto maru.

Politikoje, kaip ir gramatikoje, klaida, kurią daro visi, įteisinama kaip taisyklė.

Akys neklysta, kol pasikliaujama savo paties, o ne kitų akimis.

Nekritikuokite žmonių, jie yra tokie, kokie būtume ir mes, patekę į panašias aplinkybes.

Turėdamas drąsos pripažinti savo klaidas žmogus tam tikru laipsniu jaučia pasitenkinimą.

Prisipažindami, kad galite suklysti, jūs niekada nepakliūsite į nepatogią padėtį.

Kritika yra beprasmė, nes paprastai verčia žmogų gintis, pasiteisinti. Kritika pavojinga, nes žeidžia kiekvieno branginamą išdidumą, užgauna jo reikšmingumo jausmą ir sukelia pasipiktinimą.

Aš klysdavau ir klysdavau iš naujo savo gyvenime. Štai kodėl šiandien esu sėkmingas.

Mes dažnai, kaip tyčia, padarome tai, ko labiausiai saugomės. Ir tuomet klaida esti daug sunkiau atitaisoma.

Visi žmonės klysta, bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę.

Man švelni rudens šviesa visada simbolizuoja žmogų, kuris švelniu žvilgsniu žiūri į save, į savo klaidas ir trūkumus, taip pat į žmones ir jų žmogiškumą.

Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys.

Didžiausia klaida gyvenime – niekada neapleidžianti baimė suklysti.

Nuolat ieškome kitų žmonių klaidų, kad išvengtume savo tiesos.

Ir klaida būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki senatvės.

Jokio žmogaus klaida netampa savu įstatymu; net neįpareigoja užsispirti.

Didžiosios didžių žmonių klaidos ir kaltės neišperka mūsų mažų klaidų.

Geriau neišmanymas negu klaidingos žinios.

Žmogus beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato: ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.

Problemos savaime niekur nedingsta, su jomis reikia dirbti ir jas šalinti, kitaip jos lieka amžinai, ir yra didelė kliūtis sielos augimui, ir vystymuisi.

Jei suklystama netyčia, reikia atleisti.

Tas, kuris padaro paslaugą niekšui, klysta dvigubai: pirma, padeda tam, kuris pagalbos nevertas, antra, rizikuoja.

Blogiau nei vaikčioti vienam ir nelamingam yra turėti šalia žmogų ir versti jį jaustis visiškai nereikalingu mūsų gyvenime.

Pati didžiausia gydytojų klaida yra ta, kad jie stengiasi gydyti žmogaus kūną, net nebandydami išgydyti sielos: o juk siela ir kūnas sudaro vientisą visumą, tad nevalia jų gydyti atskirai.

Pasaulis kupinas klaidų ir neteisingų teiginių. Jei man tektų už juos visus atsakyti, pritrūktų žodžių.

Klaidų nėra, tik pamokos. Vertink nesėkmes kaip progas asmenybei ugdyti ir dvasiai tobulinti.

Jeigu gali pamokyti klystantį, pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas atlaidumas.