Knyga turi būti kirvis

Literatūroje – kaip meilėje: mes esame priblokšti to, ką pasirenka kiti.

Ne tas rašytojas originalus, kuris niekuo neseka, o tas, kuriuo neįmanoma sekti.

Net mažiausiuose dalykuose nebūna atsitiktinumų. 

Iš to, ką skaitau, aš būtinai ką nors sau pasižymiu. Nesivaržau kartais užeiti ir į priešo stovyklas, ne kaip perbėgėlis, o kaip žvalgas.

Per didelė knygų gausybė išsklaido mintis.

Faktų ir veikalų taip sparčiai gausėja, kad netrukus teks visa suglausti į ištraukas ir žodynus.

Knygos - mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį.

Jauni poetai pila daug vandens į savo rašalą.

Įkvėpimas ne silkė, kurios galima prisūdyti daugeliui metų.

Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove.

Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia.

Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti.

Rašymas yra sunkus amatas, kurio reikia mokytis lėtai, skaitant didžiuosius autorius, pradžioj bandant jais sekti, vėliau išdrįstant būti originaliam, sunaikinant savo pirmąją kūrybą.

Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai.

Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.

Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais.

Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia.

Knyga, kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart.

Poetas vaizduojasi kalbąs dievų kalba, o iš tikro kalba žmonių kalbomis.

Proza – tai architektūra, o ne dekoravimo menas.

Niekada nedera išplėtoti temos kaip, kad nieko neliktų skaitytojui. Svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti.

Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia įtikinama, kad sukelia šypseną net tiems, kuriuos pliekia.

Kokie žmonės, tokios ir jų rašomos knygos.

Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.

Iš pradžių reikia išstudijuoti tai, apie ką rašai, o paskui reikia išmokti rašyti. Tam ir kitam išeina visas gyvenimas.

Drauge mano, tai ne knyga: prie jos prisiliesdamas, tu prisilieti prie žmogaus.

Poetas privalo pralenkti savo epochą, kad susilygintų su ainiais.

Liūdna, kad dažnai knygas rašo žmonės, kurie turėjo iki šio amato pakilti, užuot nusileidę.

Literatūros srityje dar tik artėjama prie to, jog rašytojams bus mokama už tai, kad jie rašytų.