Dauguma mokytojų švaisto savo laiką klausdami klausimų

Mokyti(s) – tai ieškoti, atrasti, dalintis.

Neįmanoma išmokti istorijų pasakojimo nepasakojant.

Gyventi reiškia mokytis.

Mokytis reiškia keistis.

Augu, kad mokyčiaus. Mokausi, kad augčiau.

Istorijų pasakojimas – tai unikalus įrankis mokyti(s).

Geriausia investicija į save – pasakojimo įgūdžių tobulinimas.

Lyderystė – tai misija mokyti(s).

Mokyklos draugai geresni auklėtojai negu tėvai, nes jie negailestingesni.

Malonė - Dievo dovana, o žinios perkamos turguje.

Žmones reikia mokyti taip, kad jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikite taip, tarsi jie būtų tik pamiršti.

Geriausia ir svarbiausia kiekvieno žmogaus išsilavinimo dalis yra ta, kurią jis suteikia pats sau.

Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie - savęs išsiilgusio gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų. Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.

Tai yra teorija, kuri nusprendžia tai, ko mes galime laikytis.

Aš tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju.

Prieš skaudindamas vaiką, aš sau persipjaučiau riešą.

Vidinis vaikas niekada nepasitraukia, jis niekada nesuauga ir niekada nemiršta. Jis su mumis visą gyvenimą.

Filosofija kaip mokslas tiria ne tik būtybes, bet ir jų būtį.

Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną ir sielą padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius.

Užuot griebusis prievartos verčiau padaryti taip, kad vaikas pats panorėtų atlikti tai, ko iš jo reikalaujama.

Tvarkingumas sužadina vaikams džiugų sąmoningumą.

Kultūra yra plonytis sluoksnelis, kurį gali ir lietus nuplauti.

Palieskite mokslininką, ir jūs paliesite vaiką.

Išmintingas tėvas, kuris pažįsta savo vaiką. Bet galbūt labai išmintingas yra tas vaikas, kuris skiria laiką, kad pažintų savo tėvą.

Kiekvienas vaikas žemėje turi teisę į tėtį, kuris pagalvoja prieš ką nors pasakydamas, tėtį, kuris supranta, kad jam suteikta didelė valdžia – formuoti kito žmogaus gyvenimą.

Tikra tiesa, jog tie, kurie teisingai užsiima filosofija, užsiima ir mirimu.

Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi.

Išlepinti vaikai – patys nelaimingiausi: jaunystėje jau patiria tironų kančias.

Mokslas neturi Tėvynės, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei.

Vaiko gyvenimas yra jo mamos gyvenimas. Mama ir jos vaikai yra lyg žiedeliai ant jos pačios šakos.