Ginče visada paksutinį žodį ištaria moteris

Pirmiausia skausmas, tada laukimas, tada pakilimas. Kančia atsiranda tada, kai mėginame atgimti neleisdamos sau pirmiau būti nukryžiuotoms.

Būti gyvam prilygsta nuolatinei perversmo būsenai. Patinka man tai ar ne, bet skausmas yra perversmo kuras. Viskas, ko man reikia, kad tapčiau moterimi, kuria man skirta būti, yra mano dabartiniuose jausmuose.

Kol toji moteris nepasakė, nežinojau, kad visi jausmai skirti jausti. Nežinojau, kad turėjau jausti viską. Maniau, kad turėjau jaustis laiminga.

Kūriau atgaivindama tas savo dalis, kuriomis buvau išmuštruota netikėti, jas slėpti ir apleisti, kad būtų patogu kitiems:

Būdama vaikas jaučiau tai, ką turėjau jausti, klausiausi savo nuojautos ir planavau tik remdamasi vaizduote. Buvau laukinė, kol mane sutramdė gėda.

Nustebau, kaip tai lengva. Kunkuliavau kaip žaibas su griaustiniu, beužverdantis vanduo, ugningai raudona ir auksinė spalva, bet tereikėjo šypsotis, linkčioti ir pasaulis mane matė esant mielą ir malonią. Kartais svarsčiau, kad gal esu ne viena tokia – bandanti sutilpti savyje. Gal mes visos viduje esame ugnis, tik mėginame atrodyti ramios.

Jaučiu nepaprastą malonumą būti moterų grupės energijos ir sinergijos dalimi. Juk visos „Facebook“ galime juoktis iš tų pačių nesąmonių arba verkti dėl tų pačių liūdnų dalykų kasdien, kartu. Man tai – pati skaniausia kava. Darau tai sėdėdama susivėlusi lovoje. Darykite tai ir jūs.

Jei išsižadi vienos moters, išsižadi meilės.

Nežinau, kaip aš atrodau pasauliui; bet sau esu panašus į berniuką, žaidžiantį ant jūros kranto ir besidžiaugiantį atrandamu glotnesniu akmenėliu ar gražesne kriauklele, kai prieš akis tyvuliuoja didis neatrastas tiesos vandenynas.

Visi aforizmai apie moteris savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių.

Vyras gali būti laimingas su bet kuria moterimi, kol jos nemyli.

Puikiausia moterimi bus laikoma ta, kuri sugebės atstoti vaikams tėvą, jeigu jie liktų našlaičiai.

Moterys visada nerimauja dėl dalykų, kuriuos vyrai pamiršta; vyrai visada nerimauja dėl dalykų, kuriuos moterys prisimena.

Visa moters būtis - paslaptis, kuri neprivalo būti atskleista.

Paprastai nė vienas vyras neatveria širdies kitam vyrui; jis ją atveria tik moteriai.

Didžiausia moters baimė - prarasti meilę.

Senų moterų nėra. Bet kuri bet kokio amžiaus moteris, jei myli, jei yra patikima, išmoko vyrą pajusti begalybę.

Tebijo vyras moters, kada ji myli: tuomet jai bet kokios aukos negaila, ir visa kita jai vertės neturi.

Moterys daug panašesnės viena į kitą negu vyrai: atvirai kalbant, jas valdo tik dvi aistros, tuštybė ir meilė.

Nepažinsi moters, kol iš jos negausi laiško.

Kartais man atrodo, kad jei būčiau trečia lytis, į vyrus nė nedirstelėčiau.

Moteriai norisi tikėti, kad meilė viską gali, - tai jos tikrasis tikėjimas.

Kaip moterį tobulina truputi meilės ir gera draugija!

Jei moteris turi vyriškų dorybių, nuo jos reikia bėgti. O jeigu ji neturi jokių vyriškų dorybių, tada ji pati pabėga.

Moterys pačios žavingiausios nuo tridešimt penkerių iki keturiasdešimties, kai jau laimėjo keletą lenktynių ir suprato, koks tempas joms tinkamiausias. Kadangi tik nedaugelis moterų sulaukia per keturiadešimt metų, jomis žavėtis galima be galo.

Kas yra moteris? Viena iš malonių hamtos klaidų.

Suvilioti artimą gerai nuomonei apie save ir po to visa širdimi patikėti ta artimo nuomone - kas gali prilygti moteriai šiame mene?

Moterys visada žino, kada į jas žiūrima, nors jų ir nematoma, ir kada jos matomos, nors į jas ir nežiūrima.

Tai, kad moteriai iš prigimties lemta būti paklusniai, matyti iš to, kad kiekviena, kuri atsiduria visiškoje jos natūraliai padėčiai prieštaraujančioje absoliučios laisvės padėtyje, veikiai prisišlieja prie kokio nors vyro...

Mokslas pažeidžia visų tikrų moterų gėdos jausmą. Jos jaučiasi, tarsi tuo būtų norima pažvelgti joms po oda - dar blogiau! Po rūbais ir papuošalais.