Žmogus, norintis vadovauti orkestrui

Filosofiniu požiūriu Mocartas atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius.

Ar žinote, kad garsusis kompozitorius Mendelsonas, parašęs vestuvių maršą, paskui rašė tik laidotuvių muziką?

Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.

Muzika gali būti greito visuomenės sunaikinimo priemonė.

Jei rastume visiškai teisingą, absoliutų ir detaliausią muzikos paaiškinimą, jei pavyktų detaliai atkurti jos raišką savokomis, turėtume tikrą pasaulio vaizdą, kuris ir būtų tikroji filosofija.

Muzika – tai pasmerktųjų svaigalai.

Nemoku padoriai groti nei pianinu, nei gyvenimo klavišais. Niekada to nemokėjau, visuomet per daug skubėjau, visuomet per daug nekantravau, visuomet kas nors sukliudydavo, visuomet melodija nutrukdavo. Bet kas iš tikrųjų moka groti?

Rokenrolas stabdo eismą.

Nepaprasta, kokia įtakinga pigi muzika.

Muzika man tikrai nerūpėjo tol, kol atėjo laikas patikti. Buvau žvairas, vienas akinių stiklas nepermatomas... Na kas į mane tokį galėjo žiūrėti?! Supratau, kad muzikuodamas galiu tapti įdomus.