Blogis pasaulyje beveik visada kyla iš nežinojimo

Buvau vegetare, kol nepradėjau linkti į saulės šviesą.

Nelaimė atveria sielą spinduliams, kurių nepastebi gerovė.

Kai dangus ko nors tau duoda, o tu to neimi, gausi tik nelaimių.

Nelaimės yra gyvenimo faktas ir jos negali būto kontroliuojamos. Ką mes galime kontroliuoti, tai kaip mes į jas reaguosime.

Niekad nebūni toks nelaimingas, kaip atrodo.

Nelaimė – kiekvieno didžioji mokytoja.

Nežinomybė kur kas blogiau nei sielvartas; ji pjauna mane be peilio.

Galima išvengti nelaimių, pasiųstų dangaus, tačiau nepavyksta pakelti nelaimių, kurias patys užsitraukiame.

Vienintelė baisi nelaimė ir vienintelė neatleidžiama nuodėmė pasaulyje - nuobodulys.

Aš žinau žmogaus gyvenime tik dvi nelaimes: sąžinės graužimą ir ligą.

Žmonės, skraidantys įniršę, visada prastai nusileidžia.

Nėra įsivaizduojamų nelaimių. Visos nelaimės realios, jei išgyvenamos, įsivaizduojamas skausmas, tai tikras skausmas.

Daugelis žmonių niekada neišbrenda iš alkoholio liūno tik todėl, kad nepripažįsta savo problemos.

Dvasios ramybė – geriausias vaistas nelaimėje.

Visos mūsų nelaimės atsiranda dėl to, kad mes nemokame būti vieni.

Kuo ilgiau galvosime apie savo nesėkmę, tuo smarkiau ji mus žeis.

Narsa nelaimėje – pusė bėdos.

Skaudžiausia pripažinti, kad patys esame vienintelė visų mūsų nelaimių priežastis.

Nelaimė visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama.

Paskui vieną bėdą ir kitos griūva.

Nelaimingas tas, kuris nemoka išgyventi nelaimių.

Ne venk nelaimės, o tiesiai ženk jos pasitikti.

Nesėkmė – ne nusikaltimas. Nusikalstama kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių.

Nelaimė dažnai suteikia viltį šaunumui.

Išlepinti vaikai – patys nelaimingiausi: jaunystėje jau patiria tironų kančias.

Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje: mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę.

Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki.

Visos žmogaus nelaimės kyla iš to, kad jis nenori sėdėti sau tyliai kambary – ten kur jam vieta.