Pašalink įsitikinimą

Bet sielvartas vargina, slegia ir sekina. Todėl neretai bandoma bėgti nuo sielvarto – į alkoholį, į perdėtai intensyvią veiklą, į kompensuojančius tuštumą skubotus santykius. Sielvartą bandoma malšinti vaistais, maistu.

- Kas tave įskaudino?
- Mano susikelti lūkesčiai.

Daug išgyvenau ir kentėjau. Tačiau turėjau ir daug laimingų momentų. Visos gyvenimo akimirkos yra skirtingos. Gera, bloga, sunkumai, džiaugsmas, tragedijos, meilė ir laimė – tai susipina į vieną neapsakomą visumą, vadinamą gyvenimu. Negali išskirti gėrio ir blogio. Ir galbūt nėra reikalo to daryti.

Pirmiausia skausmas, tada laukimas, tada pakilimas. Kančia atsiranda tada, kai mėginame atgimti neleisdamos sau pirmiau būti nukryžiuotoms.

Labiausiai tobulėjame tada, kada mums labiausiai skauda.

Šypsotis nesunku, kai visai nieko nejauti.

Slepiamas sielvartas žiauresnis negu visos negerovės.

Kiek vis dėl to sielvarto gali sutilpti dviejuose tokiuose mažuose lopinėliuose, kuriuos galima uždengti vienu nykščiu, - žmogaus akyse.

Pirma ateina skausmas, tik tada pinigai.

Neretai panieka palengvina širdį, bet niekada negali nuraminti.

Vienos ašaros skirtos džiaugsmui, kitos skausmui. Pirmosios gaivina, antrosios degina.

Iš kančios tveriami pasauliai - ir nei vaikas, nei žvaigždė nėra gimę be skausmo.

Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks jau didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.

Kančios, nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį skausmą.

Panieka įžeidžia ir slegia labiau už neapykantą.

Laimė palanki kūnui, bet tik skausmas ugdo sielos gabumus.

Didžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti,o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien.

Menkas liūdesys šnekus, didis sielvartas bežadis.

Vargo pažinęs daug, aš užjaučiu svetimą skausmą.

Genijus yra ne kas kita , kaip didžiulės kantrybės skausmas.

Sielvartas – iš visų mūsų jausmų patvariausias.

Kaip turi būti sunku gyventi vien tuo, ką žinai ir ką atmeni, neturint ko tikėtis.

Jei esi visiškai tikras dėl savo nevilties, privalai elgtis taip, tarsi turėtum viltį - arba nusižudyti. Kančia neduoda jokių teisių.

Skaudžiausiai sužeidžia mylimieji.

Visas pasaulis pilnas kančios. Taip pat pilnas ir nugalėjimo jos.

Tad nenuostabu, jog ištisus amžius tikėta, esą vienaakiai, šlubiai, bekojai, berankiai ir kitokie luošiai pasižymi nepaprasta išmintimi bei išskirtiniais sugebėjimais.

Gailestingai elgtis su savimi reiškia būti sau švelniam, būti sau geram, nesiusti ant saves, nekelti sau per didelių reikalavimų, visų pirma atidžiai elgtis su tuo, kas mumyse silpna ir apleista.

Atrodo? Ne, yra. To, kas atrodo nereikia man. Nei šis niaurus apsiaustas, nei šitas iškilmingai juodas rūbas, nei vandeningoji akių srovė, nei liūdesiu apniukęs veidas, - niekas, jokie gyvi ženklai susikrimtimo to, ką jaučiu, išreikšti neįstengtų.