Gintaras Ignatavičius apie sentencijų kūrimą
– Kaip kuriamos sentencijos?
– Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į pačio žodžio sentencija apibrėžimą. Tai trumpas, glaustas, pamokomasis posakis. Jau iš paties žodžio apibūdinimo galima pastebėti tam tikras sentencijos sukūrimo sąlygas: trumpumą, aiškumą, įsimintinumą, pabrėžimą, pamokymą, moralą ir pan. Na, o kalbant apie autorius, manau, kad kiekvienas turi savo kūrybos braižą. Labai įdomu tai, kad iš tiesų egzistuoja tam tikros sentencijų kūrimo metodikos ir principai. Pavyzdžiui, kontrasto principas, kuriame minties išryškinimui ir pabrėžimui galima suporuoti antonimus (priešingos reikšmės žodžius). Pavyzdžiui, veiksimngiausias mano gyvenime išgirstas kontrastas yra mano žmonos pasakyti žodžiai, kai aš norėjau nusipirkti motociklą: „Jei perki motociklą, nusipirk ir karstą“.
Antras būdas – rimo principas. Tai eilučių galūnių sąskambiai. Dažniausiai tai sutinkame eilėraščiuose. Tai yra išties paprasta ir lengva pritaikyti. Pavyzdžiui, visiems mums gerai žinoma sentencija: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Atbalsio efektas – kokio nors žodžio pasikartojimas frazėje, sukeliantis minties aidą. Tai mano mėgstamiausias metodas, kurį išties lengvai identifikuosite vienoje iš mano sukurtų sentencijų: „Kompanijos sėkmę kuria žmonės, tai žmonės, kurių sėkmę kuria kompanija“. Kiek randate atsikartojančių žodžių? Turėtumėte pastebėti net keturis.
– Kiek laiko užtrunka sentencijos kūrimas?
– Nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Ir aplinkybės įvairios. Mane dažnai naujų minčių srautas aplanko vairuojant. Būna, kad mintys kyla stebint aplinką ar žmones. Mėgstu stebėti, fiksuoti ir kaupti naujus įspūdžius. Kartais naujos ir įkvepiančios mintys kyla tuos įspūdžius peržiūrint telefone ar kompiuteryje. Kol sentencija išvysta dienos šviesą, gali praeiti ir kelios savaitės ar mėnesiai. Kai kurios mano sentencijos buvo kuriamos net ir kelis metus.
Manau, kad iš vienos pusės tai priklauso nuo to, kokią tuo metu esu sukaupęs pamokančią gyvenimišką patirtį. Iš kitos pusės, dažniausiai tą savąją patirtį, mintį, idėją, posakį dar ilgai išgyvenu, brandinu, kartoju mintyse tol, kol imu girdėti pagrindinės minties aidą, kol imu matyti pagrindinės minties vaizdą. Tik tada toji patirtis išvysta dienos šviesą – užrašau sentencijos pirminę versiją. Dažniausiai ją dar palieku papildomam brandos periodui. Vėliau vėl sugrįžtu. Skaitau. Vertinu. Kartoju. Ir kuomet tą mintį imu jausti savo vidumi, fiksuoju kaip sentenciją. Išties įdomus tas sentencijos atsiradimo kelias…
– Ką Tau pačiam reiškia Tavo sukurtos sentencijos?
– Man sentencijos asocijuojasi su fotografo darbu. Sentencijos man yra tarsi laiko tėkmėje fotografo užfiksuotos pamokančios gyvenimiškos patirties fotografijos. Jos yra dalis manęs, dalis mano gyvenimo, dalis mano sukauptos pamokančios patirties. Tai mane įkvepia, motyvuoja ir energizuoja veikti.
