Mintys apie įpročius

Padėdamas žmonėms tu visada padedi sau. Visada absoliučiai.

Maniakiški potraukiai gąsdina labiau negu dorybės ir talentas.

Jeigu tave tai gąsdina - turi tai pabandyti.

Mes turime atiduoti save kitiems, jei norime ką nors gauti iš jų.

Geras išsiauklėjimas – tai ne tai, kad pats neglamžysi staltiesės, o tai, kad nepastebėsi taip elgiantis kito.

Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų.

Nusiminimas galiausiai tampa įpročiu, beje, netikusiu.

Jei ydos madingos, jų šlovinamos kaip dorybės.

Autostrada reiškia štai ką: važiuokite, čia nėra ko žiūrėti. Ji skirta kvailiams, norintiems kuo greičiau nulėkti iš vieno taško į kitą.

Iš kur žmogus gali žinoti, kas jis? Juk visi nešiojamės savyje kitą, nepažįstamą save, kuris nelauktai mus apstulbina, priversdamas daryti tai, ko nenorime.

Tinginystė yra ne kas kita, kaip įprotis pailsėti prieš pavargimą.

Svetimas ydas turime prieš akis, o savas – už nugaros.

Slėpdamas savo trūkumus, geresnis netapsi.

Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?

Kuo daugiau patarimų laikomasi, tuo didesni nusivylimai.

Tik nedaugelis mūsų moka sužibėti kompanijoje, bet daugelis pajėgia būti malonūs.

Mūsų silpnybės mums nekenkia, jei mes jas pažįstame.

Dorybė turi šydą, yda - kaukę.

Pats geriausias būdas pritaikyti silpnybes – panaudoti vieną prieš kitą.

Jeigu pasauliui, kaip gyvam organizmui trūksta sveiko proto vadinasi, jo trūksta kiekvienam iš mūsų. Jeigu pasaulis elgiasi taip tarsi nežinotų ką daro, tai tik dėl to, kad taip elgiamės mes. Todėl jeigu ketiname pakeisti pasaulį, pirmiausia turėtume pasikeisti patys.

Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti.

Ydos tarpusavy giminingesnės negu dorybės.

Žmonės niekuomet nejaučia sąžinės graužaties dėl poelgių, tapusių jų įpročiu.

Ydos įgyjamos ir be mokytojų.

Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.

Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.

Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti - tikslumo.

Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų.