Žodį reikia vertinti

Kalba – mąstymo priemonė… Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai.

Nepasikalbėjęs su žmogum, su kuriuo verta kalbėti, prarasi tą žmogų. Kalbėdamas su žmogum, kuris to nevertas, veltui eikvosi žodžius. Išminčius nepraranda nė vieno žmogaus, nešvaisto veltui nė vieno savo žodžio.

Žodžiai nevirsta žmogumi - žmogus virsta žodžiais.

Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami.

Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią prasmę, o kitaip sudėliotos prasmės - kitokį poveikį.

Gramatika valdo net karalius.

Visa yra vienis.

Kalba yra didis tautos statytas paminklas.

Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys.

Nereikia sakyti visko, ką žinai, bet visada reikia žinoti, ką sakai.

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.

Aforizmai yra filosofų mintys.

Kvailio liežuvis aplenkia mintį.

Tą aš padariau... Sako mano atmintis. To aš negaliu būti padaręs! - sako mano išdidumas ir lieka nepermaldaujamas. Galiausia - mano atmintis pasiduoda.

Mokėti kalbėtis – talentas.

Išreikštos mintys visados yra negyvos.

Ak, kaip dažnai neišsakytą mintį, kuri vos gimė sielos gelmėse, mes skubame pasauliui išpažinti ir žudome jos žavesį deja.

Pasaulyje tik viena blogybė pranoksta tą, kai visi apie tave kalba; tai blogybė, kai niekas apie tave nekalba.

Blogis - ne tai, kas patenka žmogaus burnon. Blogis - tai, kas iš jos išeina.

Iš žmogaus žodžių tegalima spręsti, kokiu jis norėtų rodytis, o koks jis yra iš tikrųjų, tenka spėlioti iš jo mimikos ir grimasų tariant žodžius, tai yra, iš nesąmoningų judesių.

Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.

Mokėjimas tiksliai cituoti – tai talentas, daug retesnis negu atrodo.

Apkalbų platintojai niekuo ne geresni už jų kūrėjus.

Žodžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai.

Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais.

Šnekėti nemąstant - tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.

Liežuvavimas daro blogesnį tą, kuris jo griebiasi, tą, kuris jo klauso, ir tą, kuris yra jo auka.

Mes privalome patikrinti, ką galvojame, kaip savo mintimis kenkiame sau.

Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba, stengdamasis įsprausti kuo daugiau minčių į kuo mažiau žodžių.

Kad lūpos būtų patrauklios - kalbėk tik gerus, nuoširdžius žodžius.